Istorija vyniojasi dvejose laiko plotmėse ir pasakojama dviejų pasakotojų lūpomis.
Šių laikų savo istoriją pasakoja Lorana, kuri ieškodama tinkamos vietos kelti vestuves netikėtai aptinka Juodųjų triušių dvarą. Nors dvaras išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet Lorana vos jį išvydusi apie nieką daugiau nebegali galvoti. Vis kirba mintis, kad ji yra čia buvusi ankščiau ir tarsi vidiniai saistai kažkada ją susaistę su šiuo paslaptingu namu.
Anroji istorijos pasakotoja Ember. Ji viena iš keturių vaikų šeimoje, bet artimiausia su savo broliu dvyniu Tobiu. Jų šeimai priklauso Juodųjų triušių dvaras ir jame praleidžia laiminga šeima visas savo atostogas. Net laikrodžiai čia sustoję, bet laimingi žmonės juk laiko neskaičiuoja. Bet jokia gyvenimo idilė niekada nesitęsia amžinai. Staiga žuvus Ember motinai pašlyja visas Eltonų šeimos gyvenimas. Kiekvienas savaip bando užsimiršti ir ieškoti paguodos. O netrukus namuose pasirodžiusi pamotė Karolina su savo sūnumi į namus įneša dar daugiau liūdesio ir skausmo į vaikų širdis.
Ember pasakoja savo istoriją, kurioje nestinga išgyvenimų, praradimų, nusivylimų, didelio skausmo ir tikros meilės. Bet merginos pasakojamoje istorijoje labai gyvai atsiskleidžia ir visi kiti dvare gyvenančių jos artimųjų charakteriai, išgyvenimai, liūdesys ir skausmas. Dvarui taip pat daug dėmesio istorijoje. Jis tarsi dar vienas gyvas šeimos narys nebyliai kenčiantis šeimos skausmą. Ember gyvenimo istorija ir Loranos noras išsiaiškinti praeities paslaptis gale suplaukia į vientisą dėlionę, kaip ir galima tikėtis su laiminga pabaiga.
Ne esu didelė gerbėja tokio stiliaus knygų, tad šiek tiek erzino nuolat jaučiamas toks ilgas istorijos tempimas. Knygoje nuolat jutau, kai jau kuris nors pasakojimas eina link kažkokios kulminacijos istorija visada nutrūksta - tai dėl ne vietoje atsiradusios tarnaitės, tai dėl ne laiku atbėgusio šuns ar pamirštų išgertų vaistų - tarsi erzindama skaitytoją.
Kūrinys nėra kažkuo labai unikalus ir ypatingas. Panašių istorijų esu skaičiusi ir daugiau. ,,Juodųjų Triušių dvaras'' kažkiek panašaus į ne taip seniai perskaitytą ,,Majos istoriją''.
Mano vertinimas 2/3
Anotacija
Juodųjų Triušių dvaras – taip Penkro dvarą vadina visi čionykščiai Kornvalio gyventojai. Šis, įspūdingas, gebenėmis, keistenybėmis ir paslaptimis apipintas dvaras traukte traukia kiekvieno prašalaičio žvilgsnį. Būtent čia savo vestuves švęsti norėtų Lorna Danevėj, vis dar prisimenanti šį dvarą iš vaikystės atostogų romantiškajame Kornvalyje. Nors dabar jame šeimininkauja atšiauri sena keistuolė, tačiau dvaras mena ir ankstesnius šeimininkus – gražią Eltonų šeimą. Ponia ir ponas Eltonai bei keturi jų vaikai kasmet Juodųjų Triušių dvare leisdavo idiliškas ir neskubrias atostogas, kol vieną vasarą paslaptinga tragedija visiems laikams pakeitė ne tik dvaro, bet ir visos šeimos likimą.
Vaikštinėdama dvaro keliukais Lorna net nenutuokia, kad būtent jai bus lemta atverti senas paslaptis saugančias duris ir išsiaiškinti ne tik Eltonų šeimai lemtingos nakties įvykius, bet ir tikrąją savo pačios istoriją...
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą