Antroji mano perskaityta Rutos Šepetys knyga kaip ir pirmoji alsuoja jaunatvišku maksimalizmu, tikėjimu, kad kažkada viskas bus gerai, o svajonės išsipildys.
Autorė ir šią istoriją pasakoja jaunos merginos lūpomis, tik šioje istorijoje pagrindinė herojė Džosė bando kurti šviesų gyvenimą svajodama ištrūkti iš Naujojo Orleano ir atsikratyti parsekiojančio prostitutės dukters šleifo.
Nepaisant nelengvo Džosės gyvenimo knyga yra šviesi, nes mergina moka pakovoti už save. Ji dirba, gerai baigė mokyklą, yra draugiška, paslaugi, turinti draugų ir taupo pinigus gyvenimo svajonei - mokytis koledže.
Tai knyga apie meilę. Meilė čia pateikiama skirtingomis istorijomis. Džosei svarbiausia - meilė motinai. Nepaisant, kad motina yra prostitutė ir jau seniai nebesirūpina dukra, ji nebando jos pateisinti dėl visų motinai nutikusių istorijų, bet rizikuodama bando kiek įmanoma jai padėti. Ji jos nesmerkia net tada, kai ši taip ją įskaudina dingdama su Džosės brangiu laikrodžiu ir santaupomis svajonei.
Charakteringas knygos herojė madam Vilė. Ji prancūzų kvartale valdo visą prostitučių verslą, neturi savo vaikų ir savo santūriai rodomais jausmais Džosei atstoja ne tik motiną, bet ir visą šeimą.
Labai teigiami charakteriai visų šioje knygoje Džosę supančių vyrų. Na išskyrus mamos kadrelį Cincinatį. Jie švelniai asistuoja merginai ir būna šalia jai sunkiausiais gyvenimo momentais. Nors nelengvas merginos gyvenimas, bet ji neina lengviausiu keliu, kuriuo nuėjo motina. Ji renkasi eiti ,,nelengvu keliu'', bet knyga šviesi, teikianti viltį, kad Džosės gyvenimas taps gražus su išsipildžiusiomis svajonėmis.
Istorija lengva, greitai skaitosi, nėra per daug kažkuo ypatinga. Truputis kriminalo, truputis detektyvo, truputis meilės.
,,Tarp pilkų debesų'' mane sužavėjo daug labiau. gal dėl to, kad mums, lietuviams, vis dar skaudžiai virpina širdį ta Lietuvos istorijos dalis, kai žmonės buvo tremiami į Sibirą ir ten jų gyvenimai virsdavo košmarais.
Mano vertinimas 2/3
