Jurgita Činkienė ,,Violetinė tragedija: Drąsiaus Kedžio pasirinkimas''

Grįžusi pas tėvus švęsti Velykų užmačiau šią ryškią knygą. Turbūt nereikia pristatyti apie ką ji. Kai visa ta istorija vyko realiu laiku, nelabai buvo laiko ir noro ja domėtis, tačiau net nenorėdama vis viena visus įvykius žinojau, nes buvo neįmanoma nuo jų pabėgti ar kitaip atsiriboti. Visi gvildeno šią istoriją darbuose, autobusuose, per teliką, kūrė serialus, rašė knygas, žodžiu - Lietuva metus laiko Ja gyveno.

O aš netyčia radusi šią knygą nutariau paskaityti ir sužinoti kaip tie faktai sudėlioti nuosekliai. Istorija žinoma kiekvienam, o kas kalti, kas aukos - priklauso nuo mūsų požiūrio ir prizmės pro kurią žvelgiame. Ši istorija, kol kas ir lieka tik istorija, nes klausimų vis dar daugiau nei atsakymų, bet viliuosi, kad kažkada po daug daug metų, kažkas iš šių istorijos dalyvių papasakos kažką daugiau, jei nepasprings padauginęs akloholio...

Šiaip knyga nesigilinant į visą istoriją parašyta labai silpnai. Nors anotacija skelbia, kad autorė ,,niekieno'' pusėje, o bando objektyviai vertinti situaciją, kiekviename puslapyje juntamas jos šališkumas. Pats rašymo stilius labai skurdus ,, tarsi iš kokio portalo  ,,delfi'' knyga sudėliota ,,copy - paste'' metodu''.

Kadangi istorija žinoma visiems iki blogumo, o autorė teigia, kad rašanti knygą bendravo su įvykių dalyviais, deja... nieko naujo neparašyta negu delfi ar kitame to meto naujienų portale.

Knyga net nesigilinant į istoriją labai nenusisiakusi, gerai, kad neilga, nes kitaip būtų buvę gaila laiko...

Vertinimas 1/3

Anotacija

2009-ųjų spalio 5-oji. Ši diena kruvinomis raidėmis įrašyta į Lietuvos kriminalinių nusikaltimų istoriją. Gindamas savo dukterį nuo pedofilų, kaunietis Drąsius Kedys nušovė du žmones - teisėją Joną Furmanavičių ir savo buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę.

Jei tikėsime teisėsauga, kauniečio planas buvo dar kraupesnis - iššaudyti daugiau žmonių, tariamai prisidėjusių prie jo dukrelės tvirkinimo, tačiau jis nespėjo. 

Byla žudikė pareikalavo jau keturių gyvybių. Du žmonės buvo nužudyti, dar du - Drąsius Kedys ir jo pedofilija kaltintas verslininkas Andrius Ūsas mirė mįslingomis aplinkybėmis.

Ar tai - pabaiga? Ar kieno nors nematoma ranka išties žaidžia violetinį žaidimą? Pagaliau - ar šalyje tikrai egzistuoja baisusis pedofilų klanas? O gal viskas yra daug paprasčiau, nei atrodo?

Drąsiaus Kedžio vardas, visas pedofilijos skandalas bus minimi dar ilgai. Nužengta  tiek toli, kad kelio atgal jau nebesimato.

Ar buvo galima to išvengti? Galbūt taip. O galbūt - ne. 

 „Vos pradėjus domėtis pedofilijos byla, buvau Kedžių ir Venckų pusėje,

kartu su daugeliu keikiau visą pedofilų klaną. Tačiau klausydamasi šios istorijos

dalyvių ir tyrėjų pamačiau, kad vieni faktai kartais paneigia kitus ir

kad ne viskas yra taip, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Šiuo metu esu niekieno pusėje“, – knygos įžangoje rašo autorė.

Istorija dar nesibaigė, mūšyje vyrų nebeliko, tačiau karą įnirtingai tęsia moterys.