Kai rinkausi bibliotekoje šią knygą, buvau tvirtai įsitikinusi, kad tai detektyvas. Tačiau ši knyga - kažkas tarp siaubo ir fantastikos žanro. Knygos pasakotojas vyriškis, pavargęs nuo gyvenimo atvyksta į negyvenamą salą pabūti vienumoje, pabėgti nuo savęs ir pakeisti ankščiau buvusio švyturio prižiūrėtojo. Tačiau saloje be jo yra dar vienas vyras. Jie abu negyvenamoje saloje bando kovoti ne tik su savo vienatve, bet ir kas naktį puolančiais neaiškiais padarais, kurie panašūs į varles ir į žmones. Vienas padarėlis yra prijaukintas - tai moteriškos lyties atstovė, kuri padeda nudirbti primityvius darbus ir ne tik... Kiekvieną naktį trunkanti kova alina vyrus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai... Jie kuo toliau tuo labiau pradeda grumtis ne tik su išoriniu pasauliu, bet ir bundančiais vidiniais demonais, kurie dar žiauriau juos puola iš vidaus.
Nors ,,knygos nugarėlė'' skelbia - ,,A. Sanchez Pinol pirmasis romanas, parašytas katalonų kalba, buvo išleistas dvidešimt vieną kartą, išverstas į 20 pasaulio kalbų ir tapo sensacija Europos literatūriniame gyvenime'', tačiau man ši knyga pasirodė nuobodoka ir istorija apie padarą ir žmogaus kovą su savo prigimtimi, bei ,,vidiniu aš'' turi panašumo į Johanna Sinisalo „Trolis“ . Kuri irgi sulaukė didelio populiarumo, laimėjo kažkokias premijas, bet man nepatiko. Gal tokio žanro knygų paprasčiausiai aš ne esu mėgėja.
Vertinimas 1/3
Anotacija
Sala – vos įžiūrimas taškelis žemėlapiuose. Švyturys, primenantis varpinę. Meteorologo namelis. Miškai. Tyla ir jūra. Jaunas kovotojas už Airijos nepriklausomybę turės dvylika mėnesių gyventi šioje vienišoje saloje, toli nuo civilizuoto pasaulio ir dirbti nuobodų darbą: žymėti vėjo stiprumą, kryptį ir gūsių dažnį. Saloje yra dar vienas gyventojas – švyturio sargas.
Nežinia, nerimas, paslaptis, siaubas, košmarai pasitinka pagrindinį herojų nuo pirmųjų žingsnių saloje ir skaitytoją – nuo pirmųjų puslapių. Rašytojas puikiai sumaišo įvykių kortas ir neleidžia skaitytojui atsikvėpti iki paskutinio puslapio.
„Mums reikia pabaisų, kad suvoktume, jog esame kitokie. Tiksliau, mums reikia mūsų pačių neigiamų atspindžių, kad galėtume atskleisti savąjį Aš.“
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą