Knyga pradėta skaityti dar pernai metais, ilgai gulėjusi ir vakar pagaliau per prievartą perskaityta.
Pamačiau aš ,,Gėlių kalba'' bibliotekoje, o viršelis informavo, kad tai 2011 metų ,,Džeinė Eir''. Tačiau iki Š. Brontės šedevro šiai knygelei labai toli.
Knygoje pasakojama našlaitės Viktorijos gyvenimas. Ji nuo vaikystės mėtyta po įtėvių namus nežino kas yra pasitikėjimas žmonėmis ir gyvenimas šeimoje. Mergina paguodą ir nusiraminimą randa tik gėlėse. Iš vienos savo globėjos išmokusi paslaptingą gėlių kalbą, kuri buvo populiari karalienės Vuktorijos laikais, mergina kuria nuostabias gėlių kompozicijas, kurios pasako daug daugiau negu žodžiai, jei tik supranti tą stebuklingą užslėptą reikšmę.
Sulaukusi aštuoniolikos Viktorija palieka globos namus ir žengia į savarankišką gyvenimą, kur jos laukia nauji žmonės, nežinomybė, pirmoji meilė ir ankstyva motinystė.
Knyga neilga ir skaitosi tikrai greitai, tačiau joje pasakojama Viktorijos istorija manęs nesujaudino. Labai erzino didelis dėmesys skiriamas menkaverčiams dalykams - du knygos skyreliai skiriami kūdikio maitinimo aprašymui ir t.t Pradžioje kiek pynėsi Viktorijos praeities ir dabarties istorijos, vardai - čia turbūt dėl mano išsiblaškymo. Knygoje yra ir romantikos, bei aišku laiminga pabaiga. Knygos pabaigoje yra išsamus žodynas, kuriame paaiškintos gėlių reikšmės.
Mano vertinimas 1/5
Viktorija Džons vaikystę praleido globos namuose. Sulaukusi aštuoniolikos juos palieka ir atsiduria... gatvėje. Mergina neturi nei artimųjų, nei kur eiti, todėl prieglobstį susiranda viešajame parke. Ten užveisia nedidelį gėlyną – gėles mergina pamilo dar vaikystėje, klausydamasi globėjos pasakojimų apie karalienės Viktorijos laikais gyvavusią gėlių kalbą.
Karalienės Viktorijos laikais gėlės būdavo pasitelkiamos romantiškoms užuominoms, bet vaikystėje meilės nepatyrusiai, niekuo nepasitikinčiai ir nieko arčiau prisileisti nemokančiai Viktorijai Džons gėlės – vienintelis ryšys su pasauliu. Per gėles ir jų reikšmes mergina gali kitiems papasakoti apie savo širdgėlą, nepasitikėjimą ir vienatvę.
Vieną kartą už merginos su gėlėmis užkliūva paslaptingo gėlių prekeivio žvilgsnis. Nepažįstamasis, žinantis tamsiausią Viktorijos paslaptį, privers prisiminti skausmingą praeitį, kurią ji taip stengėsi pamiršti, ir apsispręsti, ar verta rizikuoti viskuo, ką turi, dėl galimybės tapti laimingai...
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą