Nežinau kodėl, bet pamačius Judi Picoult knygas bibliotekoje ar savo elektroniniuose failuose mano akys ties jomis nestabtelna ir ranka nesitiesia. Nors žinau, kad jose slepiasi visada jautrios ir įtraukiančios šeimos dramos.
,,Mano sesers globėjas'' antroji pažintis su autore.
Bet galiu teigti, kad knyga labai ,,Picoul'iška''. Joje vėl pagrindinė tema - šeima, jos tarpusavio sąntykiai, krizės ir smulkmeniškas kiekvieno personažo charakterio išgvildenimas, bei situacija papasakota kiekvieno lūpomis, ką jis mąsto, kodėl taip elgiasi ir kas tai lemia... Labai įdomiai autorė pasirenka temas - tarsi foną, kuriame atsiskleidžia visa žmogiškų jausmų puokštė. Ir be abejo tas fonas nugludintas iki smulkmenų. Šiai istorijai foną sudaro viena iš kraujo vėžio formų, kuria suserga vyresnioji šeimos dukra - Keit. Ji yra visų įvykių centras. Jos liga diktuoja visos šeimos gyvenimo ritmą. Kai Keit būna geriau gyvenimas stoja trumpam į ritmą, kai pablogėjimas - visi gyvena laukimu.
Bet pagrindinė veikėja šioje istorijoje ne Keit, o Ana. Ji jaunesnioji Keit sesuo, identiška ląstelių lygmeniu Keitei ir priversta nuo pat gimimo periodiškai būti donore savo seseriai. Jos tėvai dėl to ir susilaukė Anos.
Anos kantrybė išsenka, kai iš jos pareikalaujama inksto. Tada ji susiradusi advokatą pradeda kovoti už teises į savo kūną ir medicininį išsilaisvinimą - savarankiškai spręsti pačiai ką daryti su savo kūnu.
Šio proceso metu ir rutuliojasi visa istorija. Tada teismo procese ir atsiskleidžia visi charakteriai. Motinos - pozicija, kai reikia aukoti vieną vaiką, dėl galimybės išgelbėti kitą. Brolio, kuris jaučiasi atstumtas nuo tada kai susirgo sesuo, tėvo, pačios Anos ir net Anos advokato.
Autorė labai smulkmeniškai gvildena ne tik veikėjų charakterius ir veiksmų vingius, bet daug dėmesio skiria ir jų praeičiai. Kiek gal erzina toks smulkmeniškumas, bet jis supina visas istorijas į vieną nuostabų kūrinį.
Mano vertinimas 4/5
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą