2018-01-18

Ronan Bennett ,,Tretieji sąmyšio metai“

Dėmesį bibliotekoje knyga patraukė pavadinimu, sodriai tamsiu viršeliu, smagiu skaitymui šriftu, storais lapais ir tikru knygos kvapu. Na tokiu, kaip kvepia iš tokio storesnio kiek gelsvo popieriaus knygos.
Knygoje vaizduojamas 17 a. -  žmonės pilni religinio fanatizmo ir baimių. Valstybes valdo išrinktieji, kuriems viskas galima.  Jie paprastus mirtinguosius spaudžia ribojimais ir draudimais, žmonės įbauginti panikoje ir nepasitikėjime. Labai jau primena Lietuvoje mūsų dienas :). 
Istorija prasideda, kai vieną iš valdančiųjų - Brigą - iškviečia tirti mįslingos vaikžudystės bylos. Jis turi apžiūrėti įvykio vietą surinkti visas detales, o po to jau viską spręs prisiekusiųjų teismas.
Šalia nužudymo tyrimo padrikų trupinių vyniojasi ir miestelio istorijos fragmentai - žmonių religinis fanatizmas, girežti susiskirstymai į sluoksnius, įtariamosios Ketrinos paveikslas ir pačio Brigo vidinis ir išorinis pasauliai.
Knyga tarsi daug visokių nuotrupų kratinys iš kurio nesigauna nieko. Bent jau man knyga nepatiko.
Joje neradau nei bent minimaliai nuoseklaus tyrimo, nei iki galo atskleistų charakterių, nei įtikinančiai perteiktos to laiko atmosferos. Tuo labiau tik užsimenama, kad prieš tris metus keitėsi valdžia ir po to prasidėjo sąmyšis. Jokios trumpos priešistorės nėra. Skaitydama, net pagalvojau, kad tai  kokios serijos ne pirma dalis. Skaičiau tam, kad norėjau baigti. Vienintelis pliusas, kad knyga geru šriftu ir neatėmė man daug laiko.
Vertinimas 1/3
Anotacija
,,Tretieji sąmyšio metai“ nukelia skaitytoją į XVII a. ketvirtąjį dešimtmetį, į mažą, neramumų kupiną Šiaurės Anglijos miestelį, kur atsiveria tamsioji puritoniško fanatizmo pusė.

Sudėtinga politinė ir religinė situacija – laikotarpis prieš Kromvelio diktatūrą, puritonų ir katalikų tarpusavio kovos – dinamiškas, kunkuliuojantis romano fonas, kuriame plėtojama žmogžudystės istorija. Ronanas Bennettas puikiai perteikia ano laikotarpio dvasią –  kai nebūdavo atsitiktinumų,  vien pranašiški ženklai ir įspėjimai, kai nuolat tvyrojo Apokalipsės nuojauta, kai svarbiausia buvo perprasti į dieviškojo ir žmogiškojo teisingumo skirtumus.  

Magistrato narys koroneris Džonas Brigas iškviečiamas tirti bylos: airė Ketrina Šei įtariama nužudžiusi savo kūdikį. Puritoniška, primityvi visuomenė reikalauja egzekucijos, bet Brigas siekia įsitikinti, ar tikrai Ketrina kalta. Pamažu koroneris, tikintis Teisingumu, vis labiau įtraukiamas į negailestingų aplinkybių, nulėmusių ir Ketrinos Šei elgesį, pinkles.

Dramatiškas, karštligiškas, apokaliptinis romano fonas – tarsi drobė, kurioje tapomi vidinių konfliktų draskomų  veikėjų portretai.

Komentarų nėra :