Anotacija
Namelio knygų serija („Namelis girioje“ – antroji jų) paremta Lauros Ingalls Wilder (1867–1957) vaikystės prisiminimais. Juos užrašyti padėjo ir knygas redagavo Wilder duktė Rose Wilder Lane, todėl tai galima pavadinti labai sėkmingo mamos ir dukros bendradarbiavimo vaisiumi. Knygos apie Loros šeimos gyvenimą buvo be pertraukos leidžiamos ir vis labiau populiarėjo nuo pat pirmosios publikacijos prieš 75 metus. Jos yra laikomos Amerikos literatūros klasika. „Namelis girioje“ pasakoja apie Loros gyvenimą prieš iškeliaujant į prerijas. Šiandien Namelio knygos yra vienos labiausiai skaitomų vaikiškų knygų, pagal jas sukurtas nepaprastai populiarus ir ilgas televizijos serialas Namelis prerijose.
„Namelis prerijose“ Loros tėtis nutaria parduoti savo rąstinį namelį girioje, kur žmonių daugiau nei laukinių gyvūnų, ir iškeliauti į indėnų kraštą. Susėdusi į furgoną Ingalsų šeima išlinguoja iš Viskonsino į Kanzasą, kur po ilgos kelionės ir nuotykių tėtis surenčia namelį lygumose. Kartais gyventi indėnų žemėse sunku, netgi pavojinga, bet Lora ir jos mylimiausieji visada turi ką veikti ir džiaugiasi būsimu nuostabiu gyvenimu bekraštėse prerijose.
Namelio knygų serija („Namelis girioje“ – antroji jų) paremta Lauros Ingalls Wilder (1867–1957) vaikystės prisiminimais. Juos užrašyti padėjo ir knygas redagavo Wilder duktė Rose Wilder Lane, todėl tai galima pavadinti labai sėkmingo mamos ir dukros bendradarbiavimo vaisiumi. Knygos apie Loros šeimos gyvenimą buvo be pertraukos leidžiamos ir vis labiau populiarėjo nuo pat pirmosios publikacijos prieš 75 metus. Jos yra laikomos Amerikos literatūros klasika. „Namelis girioje“ pasakoja apie Loros gyvenimą prieš iškeliaujant į prerijas. Šiandien Namelio knygos yra vienos labiausiai skaitomų vaikiškų knygų, pagal jas sukurtas nepaprastai populiarus ir ilgas televizijos serialas Namelis prerijose.
„Namelis prerijose“ Loros tėtis nutaria parduoti savo rąstinį namelį girioje, kur žmonių daugiau nei laukinių gyvūnų, ir iškeliauti į indėnų kraštą. Susėdusi į furgoną Ingalsų šeima išlinguoja iš Viskonsino į Kanzasą, kur po ilgos kelionės ir nuotykių tėtis surenčia namelį lygumose. Kartais gyventi indėnų žemėse sunku, netgi pavojinga, bet Lora ir jos mylimiausieji visada turi ką veikti ir džiaugiasi būsimu nuostabiu gyvenimu bekraštėse prerijose.
,,Namelis prie Sidabro ežero krantų'' Loros tėtis gauna darbą geležinkelio statybose ir išvyksta prie Sidabro ežero, į neapgyvendintas Dakotos žemes. Prie Slyvų upelio lieka šeima, nes Merė nespėjo sustiprėti po sunkios ligos. Praėjus keliems mėnesiams, atsisveikinusi su senuoju šuneliu Džeku, Lora su seserimis ir mama pirmą kartą važiuoja traukiniu. Po įsimintinos kelionės ir neįprastos žiemos matininkų name, tėtis pradeda būsto statybas gautame sklype. Ingalsų kelionės dengtu vežimu pagaliau baigiasi, o Loros ir kitų naujakurių istorija tik prasideda...
Vaikystėj kiekvieno sekmadienio popietė bėgdavo prie televizoriaus žiūrint serialą apie Ingalsų šeimyną ir kiekvienoje serijoje išgvildentas vis kitas situacijas su kuriomis susiduria tėtis Čarlzas, mama Karolina ir trys dukros Merė, Lora, bei mažoji Kerė. Perskaičius trilogiją galiu drąsiai teigti, kad filmas tikrai daug geresnis nei knyga...
Visoje trilogijoje vaizduojamas šeimos kasdieninis gyvenimas ir ieškojimas vietos įsikurti nuolatiniam gyvenimui.
Pirmoje dalyje Ingalsų šeimos gyvenimas verda Didžiosiose giriose. Mamos dienos bėga besisukant virtuvėje prie namų ruošos darbų, mergytės dar mažos, bet jau mokosi padėti mamai, o tėtis vakarais iš miško grįžęs visus suburia prie jaukaus židinio pasiklausyti smuiko melodijų. Tikrai buvo malonu skaityti kaip visi gražiai sutardami leidžia smagiai laiką tarp dienos darbų ir rūpesčių.
Naujakuriams pradėjus apsigyventi šalimais, šeima nusprendžia trauktis į gilyn į prerijas ieškoti geresnio gyvenimo...
Likusias dalys buvo panašios į pirmąją ir tapo jau skaitymas panašus į monotonišką kelionę prerijomis. Veiksmas tas pats, peizažas vienodas tik sukasi ratu paros laikas. Jokios intrigos, net konflikto, tik kasdieninis toks pat gyvenimas.
Pradžioje labai sužavėjo šeimos darna, pasitikėjimas, tobulas kasdieninio gyvenimo ir jo darbų aprašymas, bet kitose dalyse tai jau darėsi saldžiai kartu ir pradėjo erzinti... Nepatiko Karolinos noras visada būti tobulai ir perdėtas pedantiškumas, vietoj to, kad kelionės pertraukėlių metu ištiesusi kojas pailsėtų, tai ji lygina skalbinius, kurių vis viena niekas nemato, nes aplink tik plikas horizontas...
Iš keleto pateiktų detalių (auksinės sagės, porcelianinės piemenaitės, bei mokytojos diplomo) aišku, kad Karolina kilusi iš pasiturinčios šeimos, kuri mokytojos darbą iškeitė į gyvenimą vienkiemyje kur nuo artimiausio kaimyno skiria mylios kelio... Ir viskas dėl vyro noro gyventi arčiau gamtos...
Tai knyga vaikams ir nežinau kokios emocijos būtų užplūdę skaitant vaikystėje, bet dabar suaugusios akimis žiūrint, tai dėl idealaus gyvenimo, kažkas turi pasiaukoti, o dažniausiai aukojasi moteris... Ji tokia rami ir laiminga paskendusi dienos darbuose, net niekada nepriekaištauja vyrui, dėl pastovaus kraustymosi ir ilgų varginančių kelionių arkliais į naują vietą.
Knygos potekstė - kad ne turtuose laimė ir dėl mylimo žmogaus galima padaryti tikrai daug... Ir pasiaukoti taippat...
Verinimas 3 (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko)
Visoje trilogijoje vaizduojamas šeimos kasdieninis gyvenimas ir ieškojimas vietos įsikurti nuolatiniam gyvenimui.
Pirmoje dalyje Ingalsų šeimos gyvenimas verda Didžiosiose giriose. Mamos dienos bėga besisukant virtuvėje prie namų ruošos darbų, mergytės dar mažos, bet jau mokosi padėti mamai, o tėtis vakarais iš miško grįžęs visus suburia prie jaukaus židinio pasiklausyti smuiko melodijų. Tikrai buvo malonu skaityti kaip visi gražiai sutardami leidžia smagiai laiką tarp dienos darbų ir rūpesčių.
Naujakuriams pradėjus apsigyventi šalimais, šeima nusprendžia trauktis į gilyn į prerijas ieškoti geresnio gyvenimo...
Likusias dalys buvo panašios į pirmąją ir tapo jau skaitymas panašus į monotonišką kelionę prerijomis. Veiksmas tas pats, peizažas vienodas tik sukasi ratu paros laikas. Jokios intrigos, net konflikto, tik kasdieninis toks pat gyvenimas.
Pradžioje labai sužavėjo šeimos darna, pasitikėjimas, tobulas kasdieninio gyvenimo ir jo darbų aprašymas, bet kitose dalyse tai jau darėsi saldžiai kartu ir pradėjo erzinti... Nepatiko Karolinos noras visada būti tobulai ir perdėtas pedantiškumas, vietoj to, kad kelionės pertraukėlių metu ištiesusi kojas pailsėtų, tai ji lygina skalbinius, kurių vis viena niekas nemato, nes aplink tik plikas horizontas...
Iš keleto pateiktų detalių (auksinės sagės, porcelianinės piemenaitės, bei mokytojos diplomo) aišku, kad Karolina kilusi iš pasiturinčios šeimos, kuri mokytojos darbą iškeitė į gyvenimą vienkiemyje kur nuo artimiausio kaimyno skiria mylios kelio... Ir viskas dėl vyro noro gyventi arčiau gamtos...
Tai knyga vaikams ir nežinau kokios emocijos būtų užplūdę skaitant vaikystėje, bet dabar suaugusios akimis žiūrint, tai dėl idealaus gyvenimo, kažkas turi pasiaukoti, o dažniausiai aukojasi moteris... Ji tokia rami ir laiminga paskendusi dienos darbuose, net niekada nepriekaištauja vyrui, dėl pastovaus kraustymosi ir ilgų varginančių kelionių arkliais į naują vietą.
Knygos potekstė - kad ne turtuose laimė ir dėl mylimo žmogaus galima padaryti tikrai daug... Ir pasiaukoti taippat...
Verinimas 3 (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko)
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą