Rimantas Kmita „Pietinia kronikas"

Praeitą pavasarį pradėta skaityti knyga, įpusėjus nutrenkta į šoną, kaip visiškai neįdomi, ir vakar pagaliau pabaigta.

Knygos pagrindinis herojus - dar besimokantis mokykloje šiaulietis Rimas. Jis praturtinta gatvės žargonu šnekamąja  Šiaulių kalba, pasakoja savo linksmo gyvenimo kronikas. Nors aš ne  iš tų kraštų, bet skaitant šypsojausi, nes šia kalba šneka daug mano draugų. Taip pat knygoje aprašomas laikmetis labai gerai pažįstamas, nes tuo gyveno ne tik Šiauliai, bet visa Lietuva.

Pirma dalis knygos skaitėsi labai nuobodžiai ir sunkiai. Nors skaitant prisiminimuose atgijo daug pamirštų dalykų (plakatai ant sienos, LT muzika, mados, šukuosenos ir t.t). 

Kažkaip jokios intrigos, tad knygą numečiau.

Antra knygos pusė-pradėta vėl skaityti po pusmečio pasirodė kiek įdomesnė. Čia Rimas jau ne tik vaikinas, bandantis verslauti ir žaidžiantis regbį. Jis beveik suaugęs ir įsimylėjęs, skaitantis rimtas knygas ir net parašantis vieną kitą eilėraštį.

Kiek keistokai man nesuderinama pasirodė, kad moksleivis, kurį mama sunkiai išleidžia į treniruotes dirba naktimis.

Ir prisiminus to meto gezus, šis labai keistas ir filosofiškas. Jis labai teisingai, giliai ir visai įdomiai samprotauja apie muziką, literatūrą, meną, religiją ir Dievą. 

Pasiskaičius atsiliepimus ši knyga daugelį skaitytojų labai sužavėjo, bet mano vertinimas 3/5. Gal Šiauliečiams labiau patiko knyga.

Baksai yra Amerika, baksai žalia šviesa viskam - su jais viską gauni, tvarkais reikalus, sprendi problemas, kerti sienas. Baksai yra laisvė. Ir jie yra pats tikrumas, nieko tikriau jau būt nebegali. 

„Pietinia kronikas" – romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją – XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur trauktis. Atsivertęs knygą, jis jau yra ano meto Šiauliuose, mato jaunus BIX, GIN' GAS, treningus ir kambarį su „Rembo" plakatu ant sienos, važiuoja su tašėmis į Latviją, žaidžia regbį, įsimyli ir nusivilia. Bet tai dar ne viskas. Jis ne tik mato, patiria, bet ir girdi. Nes Šiaulių šneka liejasi laisvai.

Šiauliai – tai kultūrinis sprogstamasis mišinys. Jo sudedamosios dalys – Pietinis, kultūrkė, parodrūmis ir dailės fakultetas. Kai šie ingredientai susimaišo, atsiranda BIX ir kiti ryškūs sprogimai. Geros kelionės į tuos laikus!