Ilgo laiko reikėjo nusiteikti skaityti šį legendinį kūrinį. Vis atbaidydavo mintis, kad taip seniai parašyta knyga bus gan nuobodi, pilna dialogų apie kažkokius mokslinius tyrimus su specifine terminologija, bet nieko panašaus.
Siužetas įtraukė gan greitai, skaitėsi irgi lengvai. Gal kiek nuobodžiau ir ilgėliau tos vietos, kuriose labai smulkiai aprašyta apie patį Soliarį.
Soliaris - paslaptinga planeta su dar paslaptingesniu vandenynu, čia kosminėje stotyje dedasi keisti dalykai, bet žemėje niekas nepatiki tokiomis istorijomis ir viską nurašo ,,ant haliucinacijų''. Krisas Kelvinas vienas iš trijų Soliario tyrinėtojų. Jis Soliaryje kaip ir kolegos susiduria su praeities šmėklomis ir didžiausia užduotimi tampa - kaip jų atsikratyti... Knyga lėtoka, be daug apčiuopiamo veiksmo ar įtampos, bet kelianti norą versti puslapį po puslapio norint sužinoti kuo gi viskas baigsis.
Labai patiko knygos viršelis - skaitant vakarais prie lempos planeta tviskėjo visomis vaivorykštės spalvomis.
Vertinimas 4/5
Anotacija
Soliario siužetas – daugiasluoksnis, jame persipina intymumas ir meilė, žmogaus pasąmonės gelmės, detektyvo linija, mokslinė analizė. Tai knyga apie žmogaus bandymą pažinti nežemiško proto prigimtį ir nežemiško proto bandymą pažinti žmogų.
Soliaris – aplink dvi saules, žydrą ir raudoną, besisukanti tolima, paslaptinga ir mažai ištirta planeta, beveik visa užlieta vandenyno. Į apmirusią Soliario tyrimų stotį atvyksta psichologas Krisas Kelvinas – išsiaiškinti, kodėl vienas mokslininkas nusižudė, o kiti du labai keistai elgiasi. Stoties darbuotojus lanko svečiai – kūniškus pavidalus įgiję grėsmingi vidiniai fantomai Vieną rytą Kelvino kambaryje pasirodo jo žmona Harė, dėl kurios savižudybės jis kaltina save...
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą