Atvertus ,,Gimę šešėliuose'' susipažinau su maždaug 10-ties metų Favadu, kuris pradėjo pasakoti savo ir paslaptingo Afganistano istoriją. Favadas, nors dar vaikas, bet jau daug reikšmingų įvykių sugulę jo atmintyje. Tėvo netektis, brolio žūtis, sesers dingimas ir po tiek netekčių negrįžtamai pasikeitęs jo gyvenimas. Bet jis dėl to neliūdi, tik prisimena...
Jis toks pat kaip ir kiti Afganistano vaikai, svajoja, bando prasimanyti pinigų, rūpinasi savo šeimos moterimis, krečia išdaigas ir svajoja apie geresnę ateitį.
Jis toks pat kaip ir kiti Afganistano vaikai, svajoja, bando prasimanyti pinigų, rūpinasi savo šeimos moterimis, krečia išdaigas ir svajoja apie geresnę ateitį.
Afganistanas nedėkinga šalis gimti, bet Favadui - tai šalis su gražiausiu dangumi pasaulyje. Ir žmonės čia geri ir nuoširdūs. Ir taip galvoja ne tik jis, bet ir jo namiškiai europiečiai, pas kuriuos po netekčių Favadas glaudžiasi su motina. Labai skirtingi žmonės po vienu stogu neleidžia berniukui nuobodžiauti, nes jis smalsus ir namiškių paslaptys jam rūpi. Gyventi su europiečiais jam patinka, jis ir alaus paragauja ir apie vakarietišką gyvenimą pasmalsauja, bet visada prisimena, kad jis yra geras musulmonas ir, kad jam taip elgtis kaip jie kai kur nepritinka.
Tai niekuo nesiskiriantis pasakojimas nuo daugelio pasakojimų apie šią šalį. Bet vaiko akimis viskas daug lyriškiau, optimistiškiau, šviesiau, ir laimingiau. Nes Faridas laimingas gyvendamas toje nepaliekančioje abejingų šalįyje, kurioje nesibaigiančio karo šešėlyje gyvena tokie patys žmonės kaip ir visur kitur. Jie myli, svajoja, bendrauja, kariauja ir tiesiog gyvena.
Kartais, kai visiškai nieko neturi, privalai įsikibęs laikytis vieno vienintelio dalyko - orumo. Bet jei nebūsi atsargus, iš tavęs jį gali atimti net patys paprasčiausi žodžiai.
Bet gyvenimas nėra paprastas, ir jei dieną staiga praskaidrina netikėtas džiaugsmas, nereikia pamiršti, kad vos per žingsnį nuo jo tykina sielvartas.
Jei myli ką visa širdimi, visai nesvarbu, ar tie žmonės afganai ar britai.
Vertinimas 4/5
Anotacija
„Talibai dingo iš Kabulo gatvių, bet ilgi jų žiauraus valdymo šešėliai liko..."
Per neilgą savo gyvenimą dešimtmečiui Favadui teko patirti nemažai išbandymų: jo tėvas ir brolis žuvo, sesuo buvo pagrobta, tad jiedviem su motina Marija beliko glaustis pas giminaičius ir šiaip taip mėginti durti galą su galu.
Tačiau gyvenimo džiaugsmu trykštančiam berniukui ir jo motinai nusišypso likimas. Marija gauna darbą pas charizmatiškąją Džordžę, ir juodu persikrausto į didžiulius europiečių namus Kabule. Juose, be Džordžės, gyvena žurnalistas Džeimsas ir keistuolė Mėja.
Favadui nebereikia manytis pinigų gatvėje, jį įdarbina neregio krautuvėlėje. Nepaisant milžiniškų skirtumų, tarp europiečių ir musulmonų mezgasi vis artimesnis ryšys. Įsiliepsnojusi meilė tarp gražiosios Džordžės ir įtartinos reputacijos afganų karo vado Hadžio, berniuko širdyje pasėja pavydą.
Bet likimas Favadui ruošia didelį išbandymą, nuo kurio negali apginti net galingasis Hadžis Chanas.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą