Knygoje prieš daugelį metų aprašyta istorija aktuali ir šiandiena. Gal net aktualesnė nei prieš daugelį metų.
Apžvelgus šių dienų realijas, aplinkui išgirsti ir pamatai tiek istorijų, kuriose žmogus - žemėje protingiausias individas, taip dažnai pasielgia žiauriau už baisiausią žvėrį.
Netikėtai atsidūrusių negyvenamoje saloje grupei įvairaus amžiaus berniukų tikslai yra du - kaip nors išgyventi ir kuo greičiau būti išgelbėtiems.
Pradžioje vaikinai džiūgaudami bando kurti naują gyvenimą saloje. Jie išsirenka vadą, pasiskirsto darbais ir bando įvesti naujas taisykles, kurių laikymasis jiems padės išgyventi.
Tačiau naujos taisyklės ne visiems patinka. Grupė jaunuolių pradeda maištauti ir atsiskiria nuo grupės suformuodami naują būrų, su nauju vadu ir savo taisyklėmis. Netrukus tarp vaikinų šaltasis karas perauga į vis didesnę baimę sėjančią kovą. Kur susigrumia lašelis žmogiškumo ir kraujo trokštantis instinktas žudyti. Kur prievarta pasiekiamas paklusnumas susikerta su rizikavimu išgelbėti draugą. O skaitytojas vis labiau nekantrauja sužinoti kuo gali baigtis ši nuožmi kova.
Knygoje autorius vaizdžiai parodo, kiek toli gali nueiti ir kokių baisybių pridaryti žmogus, norėdamas pateisinti savo tuščias ambicijas. Ir kokia nepastebima riba mus skiria nuo primityviausio individo.
Ne be reikalo William Golding buvo apdovanotas Nobelio premija. O ši knyga taip išliaupsinta skaitytojų.
Mano vertinimas 4/3
Anotacija
Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą, juos vilioja romantika ir galimybė išgyventi. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti, kurį simbolizuoja laužas. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė. Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.
Apžvelgus šių dienų realijas, aplinkui išgirsti ir pamatai tiek istorijų, kuriose žmogus - žemėje protingiausias individas, taip dažnai pasielgia žiauriau už baisiausią žvėrį.
Netikėtai atsidūrusių negyvenamoje saloje grupei įvairaus amžiaus berniukų tikslai yra du - kaip nors išgyventi ir kuo greičiau būti išgelbėtiems.
Pradžioje vaikinai džiūgaudami bando kurti naują gyvenimą saloje. Jie išsirenka vadą, pasiskirsto darbais ir bando įvesti naujas taisykles, kurių laikymasis jiems padės išgyventi.
Tačiau naujos taisyklės ne visiems patinka. Grupė jaunuolių pradeda maištauti ir atsiskiria nuo grupės suformuodami naują būrų, su nauju vadu ir savo taisyklėmis. Netrukus tarp vaikinų šaltasis karas perauga į vis didesnę baimę sėjančią kovą. Kur susigrumia lašelis žmogiškumo ir kraujo trokštantis instinktas žudyti. Kur prievarta pasiekiamas paklusnumas susikerta su rizikavimu išgelbėti draugą. O skaitytojas vis labiau nekantrauja sužinoti kuo gali baigtis ši nuožmi kova.
Knygoje autorius vaizdžiai parodo, kiek toli gali nueiti ir kokių baisybių pridaryti žmogus, norėdamas pateisinti savo tuščias ambicijas. Ir kokia nepastebima riba mus skiria nuo primityviausio individo.
Ne be reikalo William Golding buvo apdovanotas Nobelio premija. O ši knyga taip išliaupsinta skaitytojų.
Mano vertinimas 4/3
Anotacija
Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą, juos vilioja romantika ir galimybė išgyventi. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti, kurį simbolizuoja laužas. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė. Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą