Metams baigiantis perskaičiau jau paskutinę tik šiais metais mano atrasto autoriaus knygą. Knyga iš ankstesnės autoriaus kūrybos, todėl kiek kitokia nei mano jau skaitytos. ,,O paskui'' knyga įtraukianti, bet nėra bėgimo, detektyvo ir pagrindinių herojų porelės, kuri vienas kito nepažįsta, - kaip keliose kitose jo knygose. Tai ramesnė knyga, kai kur verčianti pamąstyti ir susimąstyti, skatina vertinti save, savo poelgius ir sąntykius su artimaisiais. Aišku cinkelis ,,fantastikos'' ir įpintas, kaip gi kitaip - juk čia Musso...
Mano vertinimas 4/5
Anotacija
Būdamas aštuonerių, Natanas įžengė į šviesų tunelį, vedantį mirties
link: nerdamas į ežerą gelbėti mergaitės, pats ėmė skęsti, jo širdis
sustojo, ištiko klinikinė mirtis. Tačiau per stebuklą berniuką pavyko
grąžinti į gyvųjų pasaulį.
Po dvidešimties metų Natanas tapo vienu geriausių Niujorko
advokatų, o atsitikimą ežere visiškai pamiršo. Jis netgi vedė ežere
išgelbėtą mergaitę Melorę, dabar taip mylimą moterį, kuri jį paliko, bet
kurios jis be galo ilgisi... Tačiau Natanas nežino, kad grįžusieji iš
anapus nebėra tokie patys, kokie buvo prieš ten patekdami. Šiandien, kai
jis yra garsus ir kai taip sekasi, jam bus lemta sužinoti, kodėl tąkart grįžo.
Ar jis vis dar toks pat žmogus kaip visi?
Meilės ir įtempto laukimo istorija, kelionė į nežinomybę
perskaitoma vienu atokvėpiu, verčiant puslapį po puslapio, nekantriai
laukiant tęsinio.
G. Musso romane persipina emocijos ir paslaptis, ieškant atsakymo į
vieną svarbiausių kiekvienam žmogui klausimų: kodėl mes čia esame?
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą