Stipriai sužavėjo, greitai skaitėsi, įtraukė ir patiko pirmoji Byrne knyga „Angelai man glosto plaukus“.
O ,,Laiptai į dangų'' deja... Šioje knygoje tesiama pažintis su Lorna ir ją supančiais angelais. Čia Lorna jau brandi moteris, neseniai netekusi savo vyro, užauginusi vaikus ir savarankiškai gyvenanti, bei rašanti knygas. Ją vis dar lanko angelai su kuriais ji tariasi, kalbasi, bei vykdo jų skiriamas užduotis.
Skaitant susidarė įspūdis, kad kai kurios anos knygos istorijos vėl kartojamos ir čia. Neapleido mintys, kad daug kas autorės prifantazuoja pačios, norint išplėsti knygos apimtį. Glumino, kad angelai pasirodo ir pataria tokiais menkaverčiais klausimais. Istorija skaitėsi lengvai, bet buvo nuobodi ir daug kur jaučiau, kad pritempta, pagrąžinta ir išpūsta.
Vertinimas 2/5
Knyga „Laiptai į Dangų“ – tai jautrus, šiltas pasakojimas apie nepaprastą bendrystę su angelais ir bandymas perteikti jų žodžius žmonėms, suteikti vilties, paguosti ir nuraminti kenčiančias sielas.
Lorna Byrne tęsia pirmojoje knygoje „Angelai man glosto plaukus“ pradėtus pasakojimus apie susitikimus su angelais. Angelai lydi Lorną nuo pat vaikystės, ji kalbasi su jais ir savo regėjimus perduoda kitiems.
Rašytoja dalijasi asmenine istorija, kaip mirus vyrui liko viena su keturiais vaikais. Pati neturėdama į ką atsiremti, ji privalėjo būti tvirtybės šaltinis savo vaikams. Atlaikyti šiuos nelengvus išbandymus Lornai padėjo angelai, iš jų ji sėmėsi stiprybės ir paguodos.
Viltis visuomet yra, teigia Lorna Byrne, tad verta pasitikėti jos skleidžiama gėrio ir visuotinės meilės žinia. Skaitytojai apie Lornos kūrinius sako, kad šie jiems suteikė viltį ir padėjo suprasti, jog net ir apnikus vienatvei angelas sargas visada yra šalia.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą