Pagaliau įveikta 540 puslapių...
Šioje dalyje visas veiksmas ir veikėjai persikelia į stebuklingą knygos pasaulį, kuriame Megės kompanijos laukia nauji išbandymai ir pavojai... Nors Ožiaragis jau seniai miręs, bet čia karaliauja nemenkesnis priešas - Žalčiagalvis ir jo niekingi pagalbininkai Basta, Šarka ir kiti.
Pirmoji knygoje atsiduria Megė ir Faridas, vėliau sužino, kad Stebuklingame rašalo pasaulyje jos ieško ir tėvai Resė su Mo... Fenolijas čia jau tapęs ,,beveik vietinis'', nenuilsdamas rašo eiles klajojantiems artistams...
Lyginant su pirmąja dalimi ši knyga buvo tikra nuobodybė... Visa knyga - tai paieškos ir ir ėjimas vieniems link kitų. Visi išsibarstė po knygą, kur galų gale susitiko... Kažkaip labai jau smulkmeniškai viskas aprašoma, o jaudulio, kuris įsuka nepajaučiau... IBet pabaiga labai patraukė dėmesį ir sužadino smalsumą skaityti trečią dalį.
Mano vertinimas 2/5Anotacija
Megė tūkstantąjį kartą skaitė savo atsisveikinimo laišką tėvams:
Mieliausiasis Mo! Mieloji Rese!
Prašau nesirūpinti. Faridui reikia susirasti Dulkėtąjį Pirštą ir perspėti, kad saugotųsi Bastos, ir aš vykstu su juo. Visai neketinu ilgai užtrukti, tenoriu tik pamatyti Mišką be kelio ir takelio ir Lašininį, Gražųjį Kosimą ir gal dar Juodąjį Princą su lokiu. Noriu pasimatyti su fėjomis ir stikliniais žmogučiais – ir Fenoliju. Jis mane įrašys atgal į šį pasaulį. Žinot, kad jis tai geba. Nesirūpinkit. Ožiaragio juk ten nebėra.
Iki, bučiuoju jus tūkstantį kartu, Megė.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą