Knyga kiek primena A. Šlepiko ,,Mano vardas - Marytė'' ir ne vien dėl to, kad abi veikėjos pasivadinę Lietuvoje tuo laikotarpiu labai populiariu vardu - Marytė. Turbūt tokia tematika visos istorijos kažkiek primena viena kitą, nes buvo tokie laikai, kai žmonės skirtingi, o likimai vienodi...
Abiejų knygų herojės - visai vaikai - mergaitės, kurioms lemta dėl to meto politinės situacijos tapti vilko vaikais.
,,Vilko vaikas'' - tai tikra istorija, kurią Lyzabetė papasakoja ją suradusiems žurnalistams, jau būdama vyresnio amžiaus.
Perskaičiusi knygą susimąsčiau kiek kartais vienam žmogui lemta visko patirti, išgyventi, iškentėti ir suklupus pakilti.
Lyzabetei likimas parodo savo nagus labai anksti, jau šešerių ji visai viena atsiduria Lietuvoje, kur klaidžioja elgetaudama. Bandydama nuslėpti savo vokišką kilmę ji net pasivadina Maryte. Naujas vardas gyvenimo nekeičia, netrukus Marytė atsiduria lageryje. Sunkus gyvenimas ją užgrūdina tiek fiziškai, tiek dvasiškai, bet juk ji irgi žmogus, kuris klysta, mokosi ir bando kabintis į gyvenimą.
Lizbetės lūpomis papasakota jos pačios gyvenimo istorija atskleidžia ne tik tai, kokie absurdiški buvo laikai. Šioje istorijoje sudėta ir vienišo žmogaus kelias, jo pasirinkimai, kova už save ir su savimi. Skaitant labai aiškiai imi suvokti, kaip gyvenime žengtas vienas žingsnis gali nulemti tolimesnę tavo kelionę.
Mano vertinimas 4/5
Rytų Prūsija, 1945 metai.
Su vaikais bėgdama nuo sovietų armijos, badu miršta septynmetės Lyzabetės mama. Lyg to būtų maža, ieškodama maisto mergaitė pasimeta nuo vyresniųjų brolio ir sesers ir vienui viena atsiduria Lietuvoje. Čia metų metus klajoja, nakvoja daržinėse, tvartuose arba po tiltais, elgetauja, vagiliauja, stengdamasi išgyventi. Jos niekam nereikia, ji niekam nerūpi. Ją pjudo šunimis, vietiniai vaikai žaisdami bando mergaitę pakarti, aštuonerių ji išžaginama ir vos nepaskandinama. Penkiolikmetė už vagiliavimą atsiduria nepilnamečių kolonijoje. Po kelių laisvės savaičių – vėl lageris, o paskui prasideda klajonės po Sovietų Sąjungą. Tačiau Lyzabetė niekada nepraranda vilties vieną dieną rasti savo šeimą ir su neįtikėtina ištverme pakelia visus likimo siunčiamus išbandymus.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą