Gėda, gėda, gėda. O gi gėda man, kad sulaukusi tokio amžiaus tik dabar perskaičiau šią knygą.
Selindžerio ,,Rugiuose prie bedugnės'' knyga, net ir praėjus tiek daug metų nuo to laiko, kai ji buvo ant bangos pakankamai dažnai skaitoma. Ne vienas skaitytojas prisiminimais besileisdamas į perskaitytas knygas ją prisimena, kaip kažkada skaitytą knygą, kuri padarė įspūdį.
Deja, bet mano rankose ši knyga atsidūrė per vėlai. Ir kokius 20 metų pavėlavau ją skaityti.
,,Rugiuose prie bedugnės'' savita knyga, kurios pasakotojas jaunas vaikinas pasakoja dalį savo gyvenimo istorijos. O istorija labai savita, nes laiko atkarpa vaizduojama knygoje nėra ilga. Bet knyga gili ir apimanti daug daugiau, nes iš vaikino mąstymo, savito suvokimo ir požiūrio į pasaulį, mes matome tarsi visą jo gyvenimą.
Savo istoriją knygoje pasakoja Houldenas Kolfildas. Jis - paauglys, ką tik išmestas jau iš kelintos mokyklos.
Kol tėvai apsipras su žinia apie sūnaus mokslus jis nevažiuoja namo, o apsistoja laikinai viešbutyje. Nieko tokio paauglio gyvenime kito ir neįvyksta, kol pasakojama jo istorija. Bet pasakojimo metu atsiskleidžia visas vaikino vidinis pasaulis. Kuriame daug ironijos, juoko, skausmo, noro patirti naujus pojūčius, svarstymų apie meilę ir visų kitų to laikmečio jauniems žmonėms būdingų dalykų.
Knyga manęs nesužavėjo, nes mano amžiuje yra jau kitos problemos, poelgiai, lūkesčiai,. viltys ir t.t
Bet tai nereiškia, kad knyga bloga... paprasčiausiai ją aš perskaičiau per vėlai.
Perskaičius apėmė džiaugsmas, kuris visada apima, kaip perskaitau knygą, kurios įtrauktos į visokius ,,knyga, kurią reikia perskaityti'' sąrašus. Ar knyga, kuri padarė ženklią įtaką vėlesnėms panašaus žanro knygoms.
Mano vertinimas 3/5
Anotacija
Vieno populiariausio, ypač tarp jaunimo, JAV rašytojo J. D. Selingerio (g. 1919) romanas, parašytas 1951 m., kuriame subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš koledžo rutiną, miesčionišką konformizmą.
Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą