Startavau 2017 m. su puikia Jo Nesbo knyga - ,,Sūnus''. Kur įtampa, veiksmas, charakteringi personažai ir netikėta pabaiga neleido padėti į šalį kol neperskaičiau.
Nesbo niekada manęs nenuvylė ir nenuvils. Pagrindinis knygos herojus - Sonis - Sūnus.
Po tėvų mirties jo gyvenimas subyra į šipulius. Tiksliau jis pats jį sudaužo. Ir ilgi gražiausi jo gyvenimo metai bėga kalėjime leidžiantis heroiną.
Tačiau netikėtai išgirsta istorija apie praeitį vaikiną prikelia naujam gyvenimui, kuriame jis negailestingai pradeda bausti visus, kurie labai seniai prisidėjo prie jo artimųjų žmonių mirties ir Jo paties žlugimo.
Soniui pabėgus iš kalėjimo prasideda kupina įtampos ir veiksmo istorija, kurioje negailestingas nusikaltėlis Sonis skaitytojui tampa pats teigiamiausias personažas. Čia viskas aišku, nekyla klausimų kas yra žudikas ir koks nužudymo motyvas. Lieka tik nežinomybė ar jam viskas pasiseks, ar vaikinas sau ir visiems įrodys, kas yra kaltieji ir bus laiminga pabaiga.
Vertinimas 4/5
Kadaise manė esąs nenugalimas. Kažkada galvojo esąs atmata. Ir priėjo išvadą, kad nėra nei vienas iš jų, kad jis - žmogus iš kūno ir kraujo, galintis elgtis teisingai arba leistis užvaldomas žemiausių instinktų. Bet ar tai reiškia, kad jis, arba kas nors kitas gali rinktis savo noru? Argi mes visi nesprendžiame tų pačių lygčių, argi nevertiname tų pačių mažmožių, tos pačios tikimybės vienaip ar kitaip atsiskaityti, argi vėl ir vėl nesirenkame to paties iš naujo? Sakoma, kad gali kisti vertybės, į tavo gyvenimą, pavyzdžiui, gali ateiti moteris, gali tapti išmintingesnis ir iš naujo įvertinti, kas tau geriausia. Bet taip yra todėl, kad tie kiti dalykai tampa reikšmingesni, kinta tik skaičiai lygtyse, o tu skaičiuoji lygiai taip pat. ir vėl taip pat pasirenki iš naujo. Nulėmus cheminiam medžiagų junginiui smegenyse, turimai informacijai, išgyvenimo instinktui, seksualiniam potraukiui, mirties baimei, išsiugdytai moralei ir bandos jausmui. Mes baudžiame žmones ne todėl, kad jie blogi, o todėl, kad jie blogai pasirenka. pasirenka tai kas nepriimtina bandai. Moralė nėra pasiųsta iš dangaus ar amžina, tai tik taisyklės žmonijos labui. O tie, kurie nelinkę paisyti tų taisyklių niekada neprisitaikys, nes nėra laisvi apsispręsti. tai tik iliuzija. kaip ir daugelis iš mūsų, įstatymų griovėjai te daro tai, ką daro. Štai kodėl jie privalo būti pašalinti užtikrinant, kad nesidaugins ir neužkrės bandos savo negatyvaus elgesio genais.
Anotacija
Moderniame Oslo kalėjime dešimtmetį kalintis Sonis – idealus kalinys. Ramaus būdo vaikinas seniai tapo kitų nuteistųjų išpažinčių klausytoju, o korumpuota kalėjimo valdžia naudojasi juo svetimiems nusikaltimams nuslėpti. Už šias keistokas paslaugas kaliniui nenutrūkstamai tiekiamas heroinas. Narkomanu, abejingu savo likimui, Sonis tapo, kai, norėdamas išvengti susitepusio policininko vardo, nusižudė jo tėvas. Tačiau netikėta kalinio išpažintis supurto primigusią Sonio sąmonę – taip seniai slėpta tiesa apie tėvo mirtį paskatina jį suregzti ir įvykdyti genialų pabėgimo iš kalėjimo planą. Prasideda nuožmi, šaltakraujiškai apskaičiuota keršto medžioklė. Šį kartą Sonis diktuos žaidimo taisykles.
Vyresnysis inspektorius Simonas Kefas, senosios policijos mokyklos atstovas, vieną dieną gauna naują nužudymo bylą ir naują kolegę. Sekdami Oslo nusikalstamo pasaulio pėdsakais, Simonas ir Kari netikėtai įsitraukia į Sonio vykdomų žmogžudysčių tyrimą. Vaikino tėvas buvo inspektoriaus draugas ir kolega, todėl Simonas įtaria, kas yra naujasis Oslo mirties angelas ir kokie Sonio tikrieji tikslai.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą