Knyga dar praeitų metų pabaigoje sudomino neįprastu pavadinimu ir gražiu viršeliu, tad nekantravau ją kuo greičiau atversti. O ir atsiliepimai visi buvo apie ją tik teigiami.
Knygos veiksmas vyksta šių laikų mažame Vokietijos miestelyje ir vaizduoja abiturientų paskutiniuosius metus mokykloje.
Pagrindiniai istorijos herojai - abiturientai Ana ir Abelis. Jie visiškai iš skirtingų pasaulių.
Ana - turtingų tėvų mergina, svajojanti po mokyklos baigimo susieti savo gyvenimą su muzika.
Abelis - klasės atstumtasis, vadinamas lenkų prekiju, neturintis draugų neturtingas vaikis. Kurio visas gyvenimas ir brangiausias turtas yra mažoji sesutė.
Ana labai susidomi paslaptingu klasės draugu ir jų keliai vis dažniau pradeda susikirsti. Iš pirmo žvilgsnio, rodos, toks nekalbus vaikinas savo mažajai sesutei vis pasakoja pasaką, kurios pagrindinė veikėja - vieniša karalaitė su deimantine širdimi. Ana taip pat labai susidomi šia nepaprasta pasaka, kurioje veikėjų vis daugėja ir jie stengiasi pagrobti iš karalaitės deimantinę širdį. Ne visi pasakoje herojai blogi, karalaitę nenuilsdamas saugo jūrų liūtas, rožių mergelė ir švyturio sargas.
Anai pradedant labiau pažinti Abelį, ji pamato, koks iš tikrųjų sunkus vaikino gyvenimas. Jis likęs be tėvų savo mažajai sesutei turi atstoti ir kadaise juos palikusį tėvą ir staiga paslaptingai išvykusią motiną. Namų ruoša, pastovus pinigų stygius ir nežinia dėl rytojaus Abelį skatina net nelegaliai pardavinėti narkotikus.
Anos susižavėjimas vis didėja ne tik vaikinu, bet ir jo pasakojama pasaka, kuri netikėtai persipina su tikrove. Mergina atpažįsta pasakos personažus realiame gyvenime. Toje pasakoje net ji pati yra veikėjas. O miestelyje įvykus dviem žmogžudystėms ji suvokia, kad toks scenarijus buvo ir Abelio istorijoje. Pasakos siužetas dar labiau pradeda pintis su tikrove, kol viskas baigiasi tradiciškai knygos gale.
Knyga įdomi savo išskirtinumu. Niekada ne esu skaičiusi nieko panašaus. Visgi tai knyga labiau apie meilę, negu trileris. O meilė gali būti visokia. Dėl meilės žmogus gali pasiaukoti ir paaukoti save. Šiuo atveju Anos Meilė Abeliui tokia pasiaukojanti, kartais net žeminanti. Abelio meilė taip pat peržengianti ribas. Nuostabi liūdna istorija, bet geros istorijos juk visada būna liūdnos.
Mano vertinimas 4/5
Anotacija
Jo lūpos buvo šaltos kaip sniegas, bet už jų slypėjo raudono aksomo šiluma, aksomo, nuausto naktį ant laivo denio. Ji prisiminė vilką. O jei tai tiesa, pamanė, jei pasaka tikra? Šūvis į pakaušį ir perkąsta gerklė: viskas sutampa. Kas, jei aš bučiuoju žudiką?..
Kartą gyveno jauna mergina, vardu Ana. Turėjo pasiturinčius tėvus ir šiltus namus. Mėgo muzikuoti, mėgo vasario sniegą. Jai į akį krito Abelis Tanatekas, klasės atsiskyrėlis, praleidinėjantis pamokas ir prekiaujantis kvaišalais. Ana įsimylėjo jį iki ausų, nepaisydama sveiko proto balso. Mat patyrė, kad esama kito Abelio: švelnaus liūdno vaikino, auginančio seserį ir sekančio jai pasaką, galinčią sujaudinti iki ašarų.
O jei ta pasaka visai ne pasaka? Ilgainiui darosi nebeaišku, kur baigiasi Abelio vaizduotės žaismas ir kur prasideda rūsti tikrovė. Kas, jeigu pasitvirtins didžiausi Anos būgštavimai?
Ar neįmanoma taps įmanoma?
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą