2016-12-31

Khaled Hosseini ,,Ir aidėjo kalnai''

Ne vietoj ir ne laiku atsirado ši knyga mano rankose. Norėdama spėti įvykdyti 2016 m. knygų iššūkį kalėdiniu laikotarpiu skaičiau šią knygą. Su ja užbaigiau ir 2016 skaitymo metus. ,,Ir aidėjo kalnai'' reikia tam tikro vidinio nusiteikimo, įsigilinimo ir apmąstymo apie tai ką skaitai.
Šiuo laikotarpiu dėl artimo žmogaus sunkios ligos nenorėjau nieko skaityti aplamai, o čia save prievartavau su šia knyga...
Tad knyga nelabai mane nei įtraukė nei patiko, nes skaitant mintys sukosi apie savo didelį liūdesį ir nerimą dėl ateities.
 ,,Ir aidėjo kalnai'' man iš visų perskaitytų autoriaus knygų patiko mažiausiai. Buvo sunkoka susitelkti į pasakojimą, kai tiek daug žmonių, gyvenančių skirtingose šalyse, priklauso skirtingoms kartoms pasakoja savo istorijas, kurios knygoje aidi kaip viena gera ištisos šeimos istorija.
Čia mažesnis dėmesys skiriamas pačiai šaliai, nėra karo žiaurumo, taip pat smurtaujančių vyrų prieš moteris, kaip, kad ,,Tūkstantis saulių skaisčių''.
Knyga apie žmones, jų pasirinkimus, kurie įtakoja ne tik jų, bet ir ateinančių kartų gyvenimus, apie klaidas ir atgailą... Apie gyvenimą ir mirtį.
Mano vertinimas 1/3.
   Anotacija
Emocingas, provokuojantis ir nepamirštamas romanas apie tai, kaip mes mylime, kaip rūpinamės vienas kitu ir kaip mūsų pasirinkti sprendimai atsišaukia per kartų kartas.
Platus apimtimi ir veiksmo geografija, išmintingai ir jautriai parašytas romanas „Ir aidėjo kalnai“ giliai jaudina, įtraukia ir parodo, kad Khaledas Hosseinis gerai supranta saitus, nubrėžiančius ir formuojančius mūsų gyvenimą, ir ką reiškia būti žmogiškam.
Romanas prasideda skaudžia dviejų motiną praradusių vaikų Afganistano kaime. Trejų metukų Pari vyresnysis brolis Abdula – labiau motina nei brolis, o dešimtmečiui Abdulai sesutė Pari yra viskas, ką jis turi. Kas jiems nutinka – ir kaip dideliais ir mažais dalykais visa tai aidi per daugelio žmonių likimus, – įrodo moralės gyvenime svarbą. Daugelį žmonių kartų aprėpiančiame romane, kuris pasakoja apie tėvus ir vaikus, apie brolius ir seseris, gimines ir globėjus, Hosseinis visokeriopai tyrinėja, kaip šeimos nariai myli, žeidžia, išduoda, gerbia ir aukojasi vienas dėl kito, ir kaip dažnai mus nustebina artimiausių žmonių poelgiai.
Persmelktas tos pačios stebėtinos prigimtinės nuojautos ir subtilios įžvalgos, dėl kurių „Bėgantis paskui aitvarą“ ir „Tūkstantis saulių skaisčių“ yra tokie nuostabūs, romanas „Ir aidėjo kalnai“ dar kartą parodo, kad Khaledas Hosseinis yra puikus rašytojas.

Komentarų nėra :