Daug kartų mačiau anonsą per TV, kur pristatinėjo nuostabų filmą - ,,Pi gyvenimas'', pastatytą pagal to paties pavadinimo knygą. Kadangi žinojau, kad yra knyga, nusprendžiau filmą peržiūrėti tik perskaičius knygą.
Ir pagaliau jau galėsiu žiūrėti filmą.
Knygos siužetas turbūt mačiusiems filmą žinomas, nes filmas pastatytas pagal ją.
Nežinau koks bus filmas, bet knyga man didelio įspūdžio nepadarė. Pirmas trečdalis knygos, kur daug dėmesio skiriama pamąstymams apie religijas man nepatiko visai ir sukandusi dantis laukiau, kada jau prasidės istorija su tigru vandenyje.
Dasiįrus prie tos dalies kai Pi atsiduria vienas su savo baimėmis, pasirodė, kad viskas per daug ištęsta ir smulkmeniška. Bet kitavertus, gal tas smulkmeniškumas, kiekvienos detalės išsamus aprašymas, kiekvieno jausmo išgvildenimas ir buvo tam, kad pajaustų skaitytojas visą vienatvę ir baimę susidūrus trims didžiausiems priešamas, kurių vienas esi tu pats ir tavo baimė.
Knygos pabaiga, didelio įspūdžio nepadarė. Tad plaukimas ir buvo geriausia vieta. Šiaip šis kūrinys man su religija nelabai kas bendro. Man didelį susižavėjimą sukėlė vidinė Pi motyvacija ir tikslo siekimas, net beviltiškiausiose situacijose.
Turi pasitikti gyvenimą tokį, koks tave pasiekia, ir nugyventi jį kuo geriau.
Baimė - tai vienintelis tikras gyvenimo priešininkas. Tik baimė gali įveikti gyvenimą. Tai gudrus, klastingas oponentas, kaip man teko įsitikinti. Be jokio padorumo, negerbia jokių normų ar susitarimų, neturi jokio gailesčio. Ji kerta tau per silpniausią vietą, kurią lengvai ir neklystamai aptinka. Ji visada pradeda nuo minčių. Vienu metu jautiesi ramus, susivaldęs, laimingas. Tada, lyg koks šnipas, tau į mintis įsilaužia baimė, prisidengusi švelnios abejonės apdaru. Abejonę pasitinka nepasitikėjimas, kuris stengiasi išstumti ją lauk. Bet nepasitikėjimas - prastai ginkluotas pėstininkas. Abejonė lengvai jį įveikia. Tampi neramus. Tada į kovą stoja protas. Vėl nusiramini. Protas gerai ginkluotas naujausios technologijos ginkluote. Bet kad ir kaip stengtumeis, nepaisant puikios taktikos ir gausių neginčijamų pergalių, protas pralaimi. Jautiesi silpstąs, svyruojąs. Neramumas perauga į būgštavimus. Toliau baimė įsisuka tau į kūną, kuris jau žino, kad vyksta kažkas ne taip. Plaučiai jau nuplasnoję šalin lyg paukščiai, o žarnos nuvingiavę lyg gyvatės. Dabar jau liežuvis krenta negyvai lyg oposumas, o žandikaulis ima šuoliuoti vienoje vietoje. Ausys apkursta. raumenys ima virpėti kaip per maliariją, o keliai dreba lyg šoktumei. Širdis įsitempia per stipriai, rankos pernelyg atsipalaiduoja. ir taip visas likęs kūnas. Visos kūno dalys žlunga, kaip joms būdinga. gerai veikia tik akys. Jos visada skiria baimei tinkamą dėmesį.
netrukus griebiesi skubotų sprendimų. Atleidi iš pareigų paskutinius savo sąjungininkus - viltį ir pasitikėjimą. tada jau manyk, kad save įveikei. Baimė, kuri iš tiesų yra įspūdis, triumfuoja prieš tave.
Baimė, tikra baimė, tokia, kuri supurto tave iš pagrindų, akis į akį susidūrus su mirtimi, įsimeta į atmintį lyg gangrena - ir pažeidžia viską, net žodžius, kuriais apie ją kalbėtum. Todėl tenka smarkiai pakovoti, kad sugebėtum ją išreikšti.Tenka smarkiai pakovoti, kad atskleistum ją žodžiais. O jeigu ne, jei baimė taps bežode tamsa, kurios vengsi, o gal net sugebėsi užmiršti, tai būsi pasmektas tolimesnėms baimės atakoms, nes taip ir nebūsi rimtai pakovojęs su tave nugalėjusiu priešininku.
Vertinimas 3/5
Baimė - tai vienintelis tikras gyvenimo priešininkas. Tik baimė gali įveikti gyvenimą. Tai gudrus, klastingas oponentas, kaip man teko įsitikinti. Be jokio padorumo, negerbia jokių normų ar susitarimų, neturi jokio gailesčio. Ji kerta tau per silpniausią vietą, kurią lengvai ir neklystamai aptinka. Ji visada pradeda nuo minčių. Vienu metu jautiesi ramus, susivaldęs, laimingas. Tada, lyg koks šnipas, tau į mintis įsilaužia baimė, prisidengusi švelnios abejonės apdaru. Abejonę pasitinka nepasitikėjimas, kuris stengiasi išstumti ją lauk. Bet nepasitikėjimas - prastai ginkluotas pėstininkas. Abejonė lengvai jį įveikia. Tampi neramus. Tada į kovą stoja protas. Vėl nusiramini. Protas gerai ginkluotas naujausios technologijos ginkluote. Bet kad ir kaip stengtumeis, nepaisant puikios taktikos ir gausių neginčijamų pergalių, protas pralaimi. Jautiesi silpstąs, svyruojąs. Neramumas perauga į būgštavimus. Toliau baimė įsisuka tau į kūną, kuris jau žino, kad vyksta kažkas ne taip. Plaučiai jau nuplasnoję šalin lyg paukščiai, o žarnos nuvingiavę lyg gyvatės. Dabar jau liežuvis krenta negyvai lyg oposumas, o žandikaulis ima šuoliuoti vienoje vietoje. Ausys apkursta. raumenys ima virpėti kaip per maliariją, o keliai dreba lyg šoktumei. Širdis įsitempia per stipriai, rankos pernelyg atsipalaiduoja. ir taip visas likęs kūnas. Visos kūno dalys žlunga, kaip joms būdinga. gerai veikia tik akys. Jos visada skiria baimei tinkamą dėmesį.
netrukus griebiesi skubotų sprendimų. Atleidi iš pareigų paskutinius savo sąjungininkus - viltį ir pasitikėjimą. tada jau manyk, kad save įveikei. Baimė, kuri iš tiesų yra įspūdis, triumfuoja prieš tave.
Baimė, tikra baimė, tokia, kuri supurto tave iš pagrindų, akis į akį susidūrus su mirtimi, įsimeta į atmintį lyg gangrena - ir pažeidžia viską, net žodžius, kuriais apie ją kalbėtum. Todėl tenka smarkiai pakovoti, kad sugebėtum ją išreikšti.Tenka smarkiai pakovoti, kad atskleistum ją žodžiais. O jeigu ne, jei baimė taps bežode tamsa, kurios vengsi, o gal net sugebėsi užmiršti, tai būsi pasmektas tolimesnėms baimės atakoms, nes taip ir nebūsi rimtai pakovojęs su tave nugalėjusiu priešininku.
Vertinimas 3/5
Anotacija
Tragiškai nuskendus krovininiam laivui, žydro laukinio Ramiojo vandenyno paviršiuje lieka sūpuotis vieniša valtis. Šio laivelio įgula – hiena, zebras, orangutanas, karališkasis Bengalijos tigras ir Pi – šešiolikmetis indų berniukas. Štai ir paruošta scena vienam iš ypatingiausių pastarųjų dienų grožinės literatūros pavyzdžių.
Tragiškai nuskendus krovininiam laivui, žydro laukinio Ramiojo vandenyno paviršiuje lieka sūpuotis vieniša valtis. Šio laivelio įgula – hiena, zebras, orangutanas, karališkasis Bengalijos tigras ir Pi – šešiolikmetis indų berniukas. Štai ir paruošta scena vienam iš ypatingiausių pastarųjų dienų grožinės literatūros pavyzdžių.
Jano Martelo „Pi gyvenimas“ – virsmų romanas, stulbinantis vaizduotės žaismas, ir sužavėsiantis, ir priblokšiantis skaitytoją. Tai istorijų pasakojimo triumfas, tai pasaka, kuri, pasak vieno iš veikėjų, gali priversti įtikėti Dievą. Ko dar skaitytojas begalėtų trokšti?
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą