Sara Gruen ,,Vanduo drambliams''

Knygos pasakotojas devyniasdešimtmetis Džeikobas, kurio senatvės dienos slenka senelių namuose ir matuojamos sekmadieniais. Nes tą dieną jį lanko artimieji.

Neretai  garbingo amžiaus vyras ilgesingai žvelgdamas pro langą pagalvoja, kaip greitai prabėgo gyvenimas. Ir dabar jis, būdamas visai dar neblogos sveikatos priverstas iki gyvenimo galo valgyti maistą ,,į kurį, net neina suleisti dantis'' ir gyventi pagal slaugių nustatytas taisykles.

Amžius - baisus vagis. kai atrodo, kad jau pagavai gyvenimą už rankos, amžius išmuša žemę iš po kojų ir sustabdo tave. Jis atneša tau skausmus, aptemdo protą ir tyliai vėžiu numarina tavo žmoną.

Visai šalimais senelių namų netikėtai atvykus ir apsistojus cirkui prisiminimai Džeikobą nuneša kelis dešimtmečius atgal. Kai jis netekęs tėvų, beveik diplomuotas veterinarijos gydytojas įšoka į važiuojantį cirko traukinį. Kur laukia nauji nuotykiai, piktas cirko direktorius, žvėrys, kuriems reikia jo pagalbos ir pati didžiausia likimo dovana - netikėta meilė, už kurią reikia kovoti.

Knygos apie cirką niekada nebūna labai linksmos, kaip ir pats cirkas, kai nusileidžia uždanga. Tai trankios muzikos, spalvotų blizgučių, besišypsančių klaunų, pusnuogių akrobačių fone labiausiai nelaimingi yra cirko gyvūnai. jie  ne savo noru geležinio muštro pagalba verčiami teikti žmonių masėms pramogą.

O pati meilės istorija man patiko.

Mano vertinimas 3/5

Anotacija

Istorija prasideda senelių namuose netoli Čikagos. Devyniasdešimtmetis vaidingas senis Džeikobas Jankovskis, negalintis susitaikyti su savo senatve ir bejėgiškumu, stebi netoliese įsikūrusio keliaujančio cirko gyvenimą. Buvusį veterinarą prisiminimai nuneša į trečiąjį XX a. dešimtmetį, didžiosios depresijos laikus. Ir į cirką.
„Vanduo drambliams" - nuostabi istorija: kupina įtampos, patraukli, juokinga ir graudi - kaip tikrai geras pasaulinio lygio cirko vaidinimas. Šis pasakojimas pavergs netgi tuos, kurie nemėgsta cirko; juk argi visas gyvenimas nėra cirkas? Ypač visuotinės krizės laikais.