Puikios trilogijos paskutinėje dalyje didžiausias dėmesys skiriamas Sonėjai ir ją globojančiam didžiajam magistrui.
Eikarinas pagaliau atskleidžia Sonėjai savo skausmingą praeitį ir kas yra tikrasis Kiralijos priešas. Ji net nedvejodama stoja savo globėjo pusėn ir pasinaudoja juodąja magija, puikiai žinodama, kad tai mirtinas nusižengimas Gildijos taisyklėms.
Mieste darosi vis neramiau, paslaptingai nužudytų žmonių vis daugėja ir visi keliai Gildijos magus veda link didžiojo magistro.
Magams išsiaiškinus, kad Eikarinas su Sonėja praktikuoja juodąją magiją jie priima nelengvą sprendimą - pašalinimą iš karalystės.
Susitaikę su savo lemtimi Eikarinas ir Sonėja baiminasi, kad jų išsižadėjusi karalystė bus užgrobta negailestingo priešo, kuris laukia patogaus momento pulti. Jie pradeda ruoštis mirtinai kovai.
Knyga labai smulkmeniška, ilgai ir išsamiai aprašoma Sonėjos ir Eikarino ilga ir sunki kelionė palikus karalystę. Sonėjai labai sunku, ji ilgisi ne tik visos Gildijos ir buvusių draugų. Merginą blaško ir bundantys romantiški jausmai buvusiam savo globėjui - Eikarinui.
Jis šioje dalyje visai kitoks. Iš anose dalyse buvusio šalto ir bejausmio Gildijos vadovo tampa jausmingu ir besirūpinančiu ne tik dėl savo draugų, kurie jį atstūmė, bet ir dėl Sonėjos gyvybės. O kur dar laukianti mirtina kova su senu priešu.
Autorės fantazija tikrai neeilinė, kaip ir pati istorija. viskas taip išsamiai susidėlioja apie neeilinius magų sugebėjimus. Jie kaip paprasti žmonės sugeba jausti, mylėti ir vertinti draugystę. Puikiai perteikti kovų efektai, apranga, pati Gildija, gydymas. gal tik kai kuriom detalėm autorė skiria per daug smulkmeniškumo.
Mano vertinimas 4/5
Anotacija
Susitaikę su savo lemtimi Eikarinas ir Sonėja baiminasi, kad jų išsižadėjusi karalystė bus užgrobta negailestingo priešo, kuris laukia patogaus momento pulti. Jie pradeda ruoštis mirtinai kovai.
Knyga labai smulkmeniška, ilgai ir išsamiai aprašoma Sonėjos ir Eikarino ilga ir sunki kelionė palikus karalystę. Sonėjai labai sunku, ji ilgisi ne tik visos Gildijos ir buvusių draugų. Merginą blaško ir bundantys romantiški jausmai buvusiam savo globėjui - Eikarinui.
Jis šioje dalyje visai kitoks. Iš anose dalyse buvusio šalto ir bejausmio Gildijos vadovo tampa jausmingu ir besirūpinančiu ne tik dėl savo draugų, kurie jį atstūmė, bet ir dėl Sonėjos gyvybės. O kur dar laukianti mirtina kova su senu priešu.
Autorės fantazija tikrai neeilinė, kaip ir pati istorija. viskas taip išsamiai susidėlioja apie neeilinius magų sugebėjimus. Jie kaip paprasti žmonės sugeba jausti, mylėti ir vertinti draugystę. Puikiai perteikti kovų efektai, apranga, pati Gildija, gydymas. gal tik kai kuriom detalėm autorė skiria per daug smulkmeniškumo.
Mano vertinimas 4/5
Anotacija
„Didysis magistras“ – trečioji ir paskutinė magiškosios trilogijos dalis, kurioje nusimetamos visos kaukės ir lemiamoje kovoje dėl Kiralijos susigrumia galingiausi burtininkai.
Praėjus metams po laimėtos magiškos dvikovos Sonėja Magų gildijoje jaučiasi vis užtikrinčiau. Gyvenimą nuodijęs Redžinas pagaliau paliko ją ramybėje, ji nusipelnė ir kitų naujokų bei mokytojų pagarbos. Per tuos metus Sonėja daug ko išmoko, tačiau jos mokslai dar nebaigti. Didžiojo magistro Eikarino globojamai merginai ramybės neduoda kadaise matytas globėjo atliekamo juodosios magijos ritualo vaizdinys. Neramu ir dėl didžiojo magistro įspėjimo, kad nuožmūs Kiralijos priešai atidžiai stebi Magų gildiją ir laukia patogaus meto pulti. Eikarinas tikina, kad pasipriešinti Sačakos burtininkų galiai galima tik pasitelkus juodąją magiją, tačiau Imardine ji uždrausta.
Siekdamas išsklaidyti jos abejones Eikarinas pamažu įtraukia Sonėją į savo kovą su Sačakos burtininkais. Netrukus ji sužino, kad Magų gildijos didysis magistras praeityje buvo patekęs į priešų rankas ir iš jų perėmė juodosios magijos paslaptis. Priblokšta Sonėja pradeda abejoti Magų gildijos skelbiamomis tiesomis. O tuo metu prie Kiralijos sienų jau telkiasi tamsūs audros debesys.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą