Paula Hawkins "Mergina traukiny"

Puikus greitai perskaitytas trileris, kurį pradėjusi skaityti nenorėjau paleisti iš rankų.

Knyga išsiskiria pagrindine heroje - Reičele, kuri ne kokia nors detektyvė ar policininkė, bet priklausoma nuo alkoholio mergina, kurios gyvenimas ritasi bedugnėn.

Reičelė kas rytą važiuodama traukiniu į darbą priversta pravažiuoti namų kvartalą, kuriame prabėgo laimingiausi jos gyvenimo metai. Ji su nostalgija žvelgdama į tuos namus dažnai pastebi jauną porą, kurie atrodo labai įsimylėję ir laimingi. Stebimi svetimos poros gyvenimo epizodai atveria širdies žaizdas apie praeitį, kurios ji taip neseniai neteko. O kartą jai išvydus tą pačia moterį bučiuojamą kito vyro, vėl iškyla pačios neseniai išgyventa vyro neištikimybė. Vargšas visai nepažystamas vyras, tokioje pat padėtyje, kurioje taip neseniai buvo ji pati.

Visai netrukus Reičelė laikraštyje išvysta informaciją apie tos paslaptingos moters - Meganos  dingimą, o vėliau policijos pranešimą, kad rastas suiręs kūnas yra prieš kelias savaites dingusiosios. Tada veiksmas įsisiūbuoja. Reičelė bando tiek policijai tiek nužudytosios vyrui pasakyti, kad nužudytoji galimai turėjo meilužį, policija ignoruoja nuolat išgėrusios moters išvedžiojimus, o ir pati liudininkė nelabai prisimena, kur ir ką veikė tą lemtingą dieną, kai dingo moteris. ji tik prisimena, kad buvo netoliese.
Skaitant įtariamuoju tampa kiekvienas, net pati Reičelė, kuri jau ne pirmas kartas išgėrusi prisidaro problemų, o vėliau nieko nepamena.

Visa istorija pasakojama trijų moterų lūpomis - nužudytosios Meganos, su savo alkogolizmu ir jo sukeltais padariniais kovojančios Reičelės, ir dabartinės Reičelės vyro žmonos Anos lūpomis. Visos jos turi savų paslapčių ir problemų. Šalia viso su nužudymu susijusio veiksmo nemažiau įdomiai dėliojasi ir veikėjų paslaptingi gyvenimai. Ir tik artėjant link pabaigos viskas susidėlioja į vietas, o žudikas tampa aiškus ir netikėtas.
Tai viena geriausių skaitytų mano knygų šiais metais. Vertinu 3/3.

Anotacija

Reičelė kasdien važinėja priemiestiniu traukiniu tuo pačiu maršrutu: iš namų į Londoną ir atgal. Pakeliui ji pravažiuoja prie pat geležinkelio įsikūrusį namų kvartalą. Traukinys beveik kaskart sustoja prie raudono semaforo signalo, tad ji kone kasdien mato vieno iš tų namų gyventojus – porą, pusryčiaujančią ar geriančią kavą terasoje. Mato taip dažnai, kad jaučiasi beveik juos pažįstanti. Net vardus jiems sugalvojo: Džesė ir Džeisonas. Jų gyvenimas, Reičelės akimis, tiesiog tobulas. Panašus į buvusį jos pačios gyvenimą.
Bet kartą ji išvysta kai ką, kas ją pribloškia. Tik akimirksnis – ir netrukus traukinys vėl pajuda, tačiau to pakanka. Staiga viskas pasikeičia. Ar tai, ką ji matė, kaip nors susiję su tolesniais sukrečiančiais įvykiais? Ar policija patikės „nepatikima liudytoja“? Ar ji tikrai galėtų kuo nors padėti tam, kuriam pati išgalvojo vardą?