Barbora Armonienė ,,Palik ašaras Maskvoje. Tarp Lietuvos, Amerikos ir Sibiro. Sukrečianti vienos šeimos istorija''

Tokios tematikos knygų specialiai neieškau ir neskaitau, apie tremtį daug žinau iš gyvai papasakotų ir perpasakotų istorijų bei istorijos vadovėlių. Tačiau su malonumu perskaičiau Rūtos Šepečio knygą ,,Tarp pilkų debesų'' ir likau labai sužavėta.
O dabar visai atsitiktinai pateko pas mane ši knyga ir per du vakarus buvo perskaityta.
Knyga pasakojama Barboros Armonienės lūpomis, kur moteris su skaitytojais dalinasi savo skaudžiais išgyvenimais trukusiais apie dvidešimt metų.
Du dešimtmečius moteris buvo priversta gyventi atskirta nuo vyro ir dukros, išgyvenusi tremties baisumą, pabuvojusi tolimuose lageriuose, kaip politinė kalinė, nuolat jautusi didelę baimę ne tik dėl savo, bet kartu išvežto į tolimą Rusijos glūdumą ir sūnaus likimo.
Istorija nėra iš linksmųjų, bet esu skaičiusi ir daug skausmingesnių knygų apie lietuvių likimus tremtyje. Nors Barboros Armonienės likimas ir nelepino, ji dvidešimt metų buvo atskirta nuo artimųjų, nekartą badavo, alinančiai dirbo, bet visuomet buvo šildoma ,,Amerikono vyro'', kuris nepaliaudamas siuntė siuntinius ir maistą, kurie praversdavo ne tik ginantis nuo bado, bet ir mezgant pažintis su įtakingais prižiūrėtojais.
Šiaip istorija ne linksma, bet džiuginanti mintis, pagalvojus - kokia gali būti meilė ir tikėjimas... Koks nuostabus vyras, kuris nesiliovė tikėti ir siekti, rodos, neįmanomo dalyko - visiems susitikti ir tapti tikra šeima...
Mano vertinimas 2-/3
Jos šeimą išdraskė sovietinis režimas. Lietuva, Amerika, Sibiro platybės... Ir 20 metų atkaklios kovos, kol visa šeima vėl susitiko.

Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio Johno Armono ir lietuvės Barboros Armonienės šeima viešėjo Lietuvoje, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Johnas Armonas su dukra Donna 1940-aisiais spėjo grįžti į Jungtines Valstijas, o Barbora su sūneliu Jonu liko laukti išvykimo dokumentų. Tačiau vietoj Amerikos jiedu, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų lietuvių, buvo ištremti į Sibirą. Negana to, motina ir sūnus netrukus buvo išskirti: dėl ryšių su JAV Barbora buvo apkaltinta šnipinėjimu ir įkalinta, o be priežiūros likęs jos sūnus Jonukas tapo „našlaičiu Ivanu“. Kaustantis speigas, iki išsekimo alinantis darbas ir badas, artimųjų ilgesys ir nuolatinis nerimas dėl likimo malonei palikto sūnaus – tokia buvo Barboros Armonienės kasdienybė. Tačiau moteris niekada neprarado dvasios stiprybės ir vilties kada nors išeiti į laisvę ir pamatyti artimuosius.

Armonų šeima buvo išskirta dvidešimt metų. Lygiai tiek pat tęsėsi atkakli JAV gyvenančių Barboros vyro ir dukters Donnos kova dėl Barboros ir Jonuko. Ir štai vieną dieną įvyko stebuklas: Donna iš paties SSRS Ministrų Tarybos pirmininko Nikitos Chruščiovo išplėšė pažadą, kad Barborai su Jonu bus leista išvykti iš Sovietų Sąjungos. Po ilgų dvidešimties metų šeima vėl susitiko Amerikoje.