Anotacija
Edvardui 24-eri. Dėl nesutarimų su Luku, savo tėvu, jis prieš šešerius metus išvyko gyventi į kitą šalį. Netrukus šeimą paliko ir motina – ji nebeįstengė pakelti vienatvės, Lukui vis daugiau laiko skiriant didžiajai gyvenimo aistrai – vilkams. Su Luku liko gyventi tik paauglė dukra Kara, pykstanti ant brolio ir kaltinanti jį dėl šeimos iširimo.
Tačiau vieną šaltą žiemos naktį įvykusi skaudi nelaimė priverčia vėl susirinkti išsibarsčiusios šeimos narius. Po autoavarijos Lukas nugrimzdo į komą, ir Kara su Edvardu turės priimti sudėtingą sprendimą dėl tėvo likimo.
Kara vis dar laukia stebuklo ir tikisi, kad tėvas pabus iš komos ir pasveiks. Tačiau Edvardas nori nutraukti gyvybės palaikymo aparatų veiklą ir paaukoti tėvo organus.
Kokį sprendimą priims ši prieštaravimų, emocijų ir akylai saugomų paslapčių draskoma šeima? Ar tokiomis aplinkybėmis išvis įmanoma teisingai nuspręsti? Ir kaip gyventi priėmus sprendimą? Galiausiai ar brolis ir sesuo prisimins tai, ką jiedu kadaise pamiršo, bet ko niekada nepamiršta tėvo taip mylėti vilkai – kad kiekvienam gaujos nariui gyvybiškai reikalingas kitų narių palaikymas, nes vienam išgyventi neįmanoma, ir kad išlikimas kartais reiškia pasiaukojimą.
Visų pirma knygoje mane labai sužavėjo vilkų tema. Niekada nepagalvojau, kad gauja plėšrūnų turi laikytis tokios griežtos hiararchijos ir vidaus taisyklių, dėl išlikimo gamtoje. Labai daug sužinojau apie vilkus, jų bendravimą, užimamas pozicijas gaujoje, maitinimąsi ir kovojimą su priešais...
Ne mažiau įdomi ir šeimos drama. Po daug metų išsibarsčiusią šeimą suburia nelaimė. Visi susitinka ligoninėje, kur sprendžiamas gyvybės ir mirties klausimas.
Knygoje kiekvienas šeimos narys mintimis grįžta į praeitį ir pirmuoju asmeniu pasakoja savo istoriją bandydamas rasti priežastis nulėmusias šeimos griūtį. Luko praeitis siejasi vien su vilkais, fiksuojami jo potyriai ir atradimai, bei džiaugsmai ir laimės akimirkos nutikę su gauja... tarsi kitas žmogiškasis gyvenimas jam neegzistuotų. Vaikų prisiminimuose tėtis piešiamas, kaip visada juos mokantis gaujos taisyklių ir jų pritaikymo žmonių gyvenime. taip pat klystantis... Juk tai taip žmogiška...
Tai pirmoji mano perskaityta Picoult knyga, ir tiek autorė tiek knyga man patiko.
Patikusios citatos
Tragedija gali tave perskrosti kaip kardas arba tapti tavo tvirtybe. Arba tu sugniuši ir raudosi, arba pasakysi. Gerai. o kas toliau?
Mirtis- tai įvykis. tai nutinka, ir tiek, o tau reikia judėti į priekį.
Verinimas 4 (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko).
Ne mažiau įdomi ir šeimos drama. Po daug metų išsibarsčiusią šeimą suburia nelaimė. Visi susitinka ligoninėje, kur sprendžiamas gyvybės ir mirties klausimas.
Knygoje kiekvienas šeimos narys mintimis grįžta į praeitį ir pirmuoju asmeniu pasakoja savo istoriją bandydamas rasti priežastis nulėmusias šeimos griūtį. Luko praeitis siejasi vien su vilkais, fiksuojami jo potyriai ir atradimai, bei džiaugsmai ir laimės akimirkos nutikę su gauja... tarsi kitas žmogiškasis gyvenimas jam neegzistuotų. Vaikų prisiminimuose tėtis piešiamas, kaip visada juos mokantis gaujos taisyklių ir jų pritaikymo žmonių gyvenime. taip pat klystantis... Juk tai taip žmogiška...
Tai pirmoji mano perskaityta Picoult knyga, ir tiek autorė tiek knyga man patiko.
Patikusios citatos
Tragedija gali tave perskrosti kaip kardas arba tapti tavo tvirtybe. Arba tu sugniuši ir raudosi, arba pasakysi. Gerai. o kas toliau?
Mirtis- tai įvykis. tai nutinka, ir tiek, o tau reikia judėti į priekį.
Verinimas 4 (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko).
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą