2015-03-24

William Landay – „Apginti sūnų“

Anotacija
Kam ryžtumeisi, kad išgelbėtum sūnų?
Ramiame priemiestyje, parke šalia vidurinės mokyklos, randamas negyvas keturiolikmetis  Benas. Bylos imasi Endis Barberis – atsidavęs šeimai žmogus ir kartu apygardos prokuroro tarnybos darbuotojas. Endžio sūnus Džeikobas yra Beno bendraklasis, tad Barberis stengiasi kuo greičiau rasti žudiką ir  nuraminti įbaugintus mokinių tėvus.
Vis dėlto nusikaltimo tyrimas nejuda iš vietos, nėra nė mažiausio pėdsako, už kurio Endis galėtų užsikabinti. Nužudymo aplinkybės ima aiškėti, kai ant aukos drabužių aptinkamas piršto atspaudas. Jis Endžio sūnaus Džeikobo...
 Apygardos prokuroras nušalinamas nuo bylos, o jo sūnus suimamas. Endis Barberis patiria baisiausią košmarą – jis visą gyvenimą atidavė teisingumui, kita vertus, žino, kad neklystančių nebūna. Ar jam pasikliauti teismų institucija ir atiduoti savo sūnų prisiekusiųjų teismui? Juolab, kad visi Niutono gyventojai, nė neprasidėjus tikrajam teismui, jau nuteisė berniuką...
Endis Barberis su žmona Lore ryžtingai stoja sūnaus pusėn: neįmanoma, kad šis būtų galėjęs taip siaubingai pasielgti. Ar vaikas, kuriam kas vakarą palinki labos nakties, galėtų žiauriai nužudyti klasės draugą?
Ar gyvenimas po teismo, kad ir koks būtų nuosprendis, leis šiai šeimai vėl pasijusti laimingai?

Knygos autorius William Landy yra pats dirbęs apygardos prokuratūroje, tad itin meistriškai perteikia visus teismo proceso niuansus, aprašo teismo salės atmosferą, kai net subtiliausias murmesys gali daug ką reikšti. Autorius jautriai ir sumaniai atskleidžia dramatiškąją istorijos pusę, kurioje tėvams tenka sunkiai pakeliama atsakomybė už savo sūnų, aprašo beatodairišką meilę jam net tada, kai pradeda irti tvirčiausi šeimos pamatai, o klaidos ieškant išeities priveda prie beprotiškiausių poelgių.
Knygos autorius William Landay (Viljamas Lendis) – talentingas Amerikos rašytojas, pelnęs ne vieną svarų apdovanojimą ir pagrįstai lyginamas su Džonu Grišemu (John Grisham).
„Apginti sūnų“ galima laikyti neabejotinu autoriaus laimėjimu. Knyga verčia susimąstyti apie itin asmeniškus ir skausmingus asmenybės aspektus, susijusius su tėvų atsakomybe už savo vaikus, už šeimą ir net visuomenę. Romanas pasižymi puikiai sukurtais charakteriais ir dialogais, emocine gelme, gluminančia potekste: visa, kas pirmiau atrodė tiesiog neįtikima, tampa įmanoma. Susiduriama su dar vienu itin sunkiu moraliniu klausimu – ar tėvui, išmanančiam teisinę sistemą, dera pasinaudoti savo žiniomis sūnui apsaugoti, net jei šis būtų kaltas, net jei išties turėtų polinkį žudyti.

Ir ko tik tėvai, dėl mūsų nepadarytų, kad mes būtume laimingi, o mūsų problemos ir skausmas tėvų širdis prislegia dar stipriau negu mūsų pačių...
Knyga labai įvairialypė. Joje atsiskleidžia šeimos, kurios sūnus kaltinamas draugo nužudymu, išgyvenimai.
Pradžioje ji skaitėsi labai ilgai ir net atrodė kiek užtęsta, bet vėliau arba įsiskaičiau arba viskas ėmė suktis šiek tiek greičiau...
Pagrindinis knygos veikėjas berniuko tėvas - Endis Barberis – atsidavęs šeimai žmogus ir dabar nušalintas nuo pareigų, apygardos prokuroro tarnybos darbuotojas. Nors palūžęs emociškai  nepraranda tikėjimo sūnumi ir bando rasti tikrąjį žudiką. Iš paskutiniųjų stengiasi apsaugoti žmoną ir sūnų nuo išorinio priešiškai nusiteikusio pasaulio. Kur visi juos pažįsta ir nepakeliama kančia tampa, net nuėjimas į parduotuvę. Beveik visa knyga pasakojama žvelgiant iš jo taško... Puikiai atsiskleidžia tėvo nerimas, išgyvenimai, bandymas ieškoti vilties, kai visas pasaulis stoja prieš brangiausią turtą - jo paties sūnų.
Didelė kaltė slegia Endį prieš žmoną, kad nuslėpė preitį apie tėvą leidžiantį dienas už grotų, taigi smurto genas galėjo sūnui būti perduotas genetiškai...
Susirūpinusiu žvilgsniu dažnai stebi žmoną ir supranta kiek ji visko iškentėjo, tik balsas belikęs iš tos merginos, kurią prieš beveik 30 metų jis vedė. Bet pirmiau reikia pasirūpinti sūnumi, o tada jau šeima...
Džeikobo mama - Lorė kaip įmanydama bando gyventi ,, normalų'' šeimos gyvenimą, gamina, užsiima namų ruoša, kad viskas būtų ,,kaip prieš tai''. Nors širdyje labai išgyvena, dėl sūnaus ir su vyru taippat ieško priežasties, kodėl taip atsitiko ir jos sprendimo būdų, nes vaikšto su sūnumi pas psichiatrijos gydytoją...
Džeikobas - užsidaręs paauglys, mokykloje kentęs patyčias, ir dabar ant ko krentant įtarimams beveik neatsiveria. Jo charakteris iki galo taip ir neatsiskleidžia knygoje...
Skaitant daug pasakojama apie šiandienines mokyklos problemas, kur vaikų smurtas prieš vaikus vis agresyvesnis ir skriaudžiami vaikai bejėgiai rasti išeitį, o tėvai dažniausiai nieko net nenutuokia. Visi susimąsto, tik tada, kai kas nors nutinka siaubingo...
Netinkama teisinė sistema, kai keletas žmonių nieko neturinčių su teise, bando tapti ,,Prisiekusiaisiais'' ir skelbia likimą įtariamojo.

Pabaiga labai netikėta, tikėjausi, kad tiek išbandymų patyręs Endis nusipelno laimingo gyvenimo, bet deja...
Deja ir aš neesu tikra ar teisingai supratau, kas nutiko pabaigoje, nes mintys kirba dviprasmiškos... Ar apsisprendimas taip viską baigti Lorės buvo, kaip praradusios viltį moters, kuri neturi jėgų toliau gyventi ar ilgai apgalvotas paskutinis žingsnis kelio, kuriuo ji visada ėjo...
Verinimas 3 (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko)




Komentarų nėra :