,,Korleonių šeima''

 Po keleto metų vėl mano laisvalaikis bėga žavintis Vitu Korleone ir visa jo didele šeima. Tiesa šį  kartą laisvalaikis bėga ne su Mario Puzo  knyga, bet Ed Falco ,,Korleonių šeima''. Pirma pažintis su Mario Puzo įvyko prieš gerą dešimtmetį, kai važiodama į Italiją 4 mėnesiams, kad laikas neprailgtų įsimečiau ,,Krikštatėvį''. Pamenu sėdėdavau vakarais su knyga ir viskas buvo prieš akis... Italija, žmonės su savo temperamentu, kalnai Ir dangaus žydrumo Jonijos jūra...ir aš vos 20 metų... Ech...nostalgija...Ir Italijai ir praėjusiems metams ir ,,Krikštatėviui''...
Esu perskaičiusi visą trilogiją apie Korleonių šeimą, bei keletą kitų Mario Puzo knygų ir visos labai patiko.

Šendien noriu pasidalinti nuomone apie Ed Falco knygą ,,Korleonių šeima'', kuri taip pat mane sužavėjo. Kažkur skaičiau, kad autorius rašydamas šią knygą daug konsultavosi su Mario Puzo. Knyga patiko galbūt ir dėl to, kad herojai jau yra pamėgti ir mylimi iš ankstesnių knygų. Knygoje apžvelgiamas tas laikmetis, kuris anose knygose nebuvo taip smulkmeniškai išgvildentas...

Veiksmas vyksta, kai Vitui Korleonei apie 40 metų. Jis jau klestintis verslininkas valdantis alyvų aliejaus verslą, lošimus, daug pinigų investuojantis į ,,gerus santykius'' su aukščiausiais valdžios vyrais, profsąjungom ir policija. Jis jau Donas, vadovaujantis grupei savo ištikimiausių vyrų. Žmona Karmela tipinė Italijos moteris, kurios didžiausias rūpestis rūpintis namų jaukumu, ji daug laiko praleidžia virtuvėje, kur ruošia itališkus patiekalus savo didelei šeimai...Tačiau knygoje ji nėra ,,nusivylusi namų šeimininkė'', ji ta geroji namų dvasia, kuri rūpinasi vaikais, juos išklauso... vyras taip pat ją labai gerbia, su ja aptaria visus reikalus, išskyrus susijusius su darbu. Santinas aštuoniolikos metų vaikinas, žino, kad tėvas nėra jau toks nekaltas verslininkas, ir jis nori būti taippat toks, kurio visi bijotų ir gerbtų. Jis jau surinkęs grupę vaikinų, kurie apiplėšinėja patį Doną Maripozą...Tomas, vaikinas, nuo vaikystės gyvenantis Korleonių šeimoje, jau studijuoja teisę, jo nusikalstama veikla netraukia, tačiau prisidirba permiegojęs su mergina, priklausančia žiauriąjam Lukai Braziui, tuo pridarydamas nemažai nemalonumų Vitui, kuris turi gelbėti Tomą sumokėdamas nemažus pinigus...

Kiti vaikai dar mažesni, bet jau formuojasi Maiklo potraukis į politikos mokslus...

Knygoje piešiamas labai įvairiaspalvis Dono Vito portretas. Vaikystės išgyvenimai nulėmė jo tolimesnį likimą... Jis rūpestingas tėvas, mylintis vyras...sumanus verslininkas, teisingas vadovas ir negailestingas priešas.

Geriausios citatos: Turi išmokti klausytis ne tik to, kas sakoma, bet ir to kas turima galvoje.

Nerašyk jeigu gali kalbėti, nekalbėk, jeigu gali linktelėti galva, nelinktelėk galva, jeigu to nereikia.

Kad suprastum tiesą -  turi įvertinti žmogų ir aplinkybes. reikia pasikliauti ne vien galva, bet ir širdimi. taip jau yra pasaulyje, kad žmogui meluoti taip pat įprasta kaip kvėpuoti - o kitokio pasaulio nėra, bent jau šioje žemėje.

Kur kas naudingiau turėti draugą, kuris, užuot kreipęsis pagalbos į tave rūpinasi savo reikalais ir nuolat būna pasiruošęs, padėti tau, jei ateityje kiltų kokių bėdų.

Kartais žmogus tiesiog turi mesti kai ką iš galvos, kad kartais nutinka dalykų, už kuriuos negali dovanoti niekas, net Dievas, ir tada nelieka nieko kita, tik apie juos negalvoti.
Knygos vertinimas 5  (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko)