Knygos iš kurių tikėjausi daug daugiau...

Pradėdama skaityti knygą visada paskaitau anotaciją internete arba knygos nugarėlę arba renkuosi knygas pagal savo draugių rekomendacijas, nes ne vieneri metai įrodė, kad mes skaitome ir žavimės vienodomis knygomis...

Tačiau yra tokių knygų, kurias, kažkas neaišku nei užką, nei dėl ko kaip sakoma ,,iškelia ant šakių'' ir jos kurį laiką būna ,,ant bangos''. neperskaityti tokių knygų papraščiausiai ,,yra ne lygis''.

Taigi ,,neatsilikdama nuo mados'', tiksliau jau labai pavėluotai ,,bandanti pataikyti į madą'' apžvelgsiu nesenai perskaitytus ir minios išliaupsintus ,,bestselerius.

,,SILVA RERUM I''

Anotacija

Silva Rerum - lotyniškai „daiktų miškas" - taip vadinta XVI-XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga", kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą - su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis,brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais - ir dovanoja tikrą kelionę laike. Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji - kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį - dėl visa pikta... Jūsų rankose - pirmasis žinomos žurnalistės, menotyrininkės, dr. Kristinos Sabaliauskaitės romanas. Studijuodama Baroko dailės istoriją Kristina Sabaliauskaitė nemažai laiko praleido Lietuvos ir Europos archyvuose prie XVII amžiaus istorinių šaltinių - laiškų, memuarų, testamentų, raštų, aprašų, iš kurių, pasak jos, „tiesiog veržėsi ano meto aistros, konfliktai, likimai ir istorijos, kurių nesugalvotų nė lakiausia fantazija." Visa tai ji supina į magišką, įtraukiantį, trilerio tempo Silva Rerum pasakojimą, kuriame fatališka meilės istorija pinasi su detektyvo elementais, o į būties įtampas žvelgiama patyrusia akimi ir dažnai - su šiai autorei būdingu subtilaus humoro ir ironijos žiupsniu.

Pamąstymas perskaičius

Deja šios trilogijos sugebėjau ,,išvargti'' tik pirmą dalį. Tai visiškai ne mano skonio knyga, nebuvo man joje jokios intrigos, arba kaip rašoma anotacijoje ,,trilerio tempo''. Skaitydama knygą jaučiausi kaip važiuodama traukiniu - monotoniškas švelnus riedėjimas žvelgiant pro langą į pro akis bėgantį vienodą besniegės žiemos peizažą, viskas pilkai ruda, vienoda ir nyku...

Tekstas be jokių dialogų smulkiu šriftu, tarsi sinonimų kratinys... Veikėjai - niekuo neįpatingi, dvynukai -  ieškantys vietos gyvenime ir nuobodūs jų tėvai. Vienintelis žavintis dalykas knygoje- labai vaizdinga knyga žodžių prasme, neįprasti palyginimai, gausu sinonimų. Tai tikrai būtų neblogas mokyklinis lietuvių kalbos vadovėlis ar metodinė literatūra studijuojant lituanistiką, bet tik tiek...

Mano vertinimas 1 (5-super; 4-labai gera; 3-gera; 2- visai nieko; 1-nieko gero)

,,Penkiasdešimt pilkų atspalvių'' 

Prisimenu prieš keletą metų visų knygynų vitrinos buvo nukabinėtos rožiniu kailiuku padengtais antrankiais, o stenduose mirgėjo ši knyga... 

Pilnas internetas buvo atsiliepimų apie šią knygą, reklamos, o draugės skaitė ir ,,aimanavo'' - kokia ši knyga ,,super'', nekantriai laukdavo kada bus kita dalis ir t.t

Tačiau mano pačios ,,gėdai'' man šiai knygai perskaityti atėjo laikas tik dabar, kada vėl visi portalai, socialiniai tinklai mirga ,,Penkiasdešimt pilkų atspalvių'' tik šį kartą tai bus knygos ekranizacija, kurios visi nekantriai laukia, o premjerai pasirinkta neatsitiktinai Valentino diena...Fascebook'e  vis dažniau matau draugių užmestas foto su jau įsigytais bilietais...

Ką gi ,,Penkiasdešimt pilkų atspalvių'' skaitau labai lėtai ir nenoriai, pradėjau šią knygą skaityti vasarą, bet... labai jau laiko man gaila skirti jai, todėl, dabar knyga yra mano telefone ir ją skaitau važiuodama į darbą autobuse.
Anotacija
Atvykusi į darbo pokalbį pas jauną verslininką, literatūros studentė Anastasia Steele sutinka gražų, genialų ir bauginantį vyrą. Naivi ir nekalta Ana netrukus supranta, kad trokšta šio vyro, ir nepaisydama jo paslaptingo atsargumo nusprendžia priartėti prie jo. Grėjus, negalėdamas atsispirti santūriam Anos grožiui, sąmojingumui ir laisvai dvasiai, pripažįsta, kad taip pat jos trokšta, tačiau su tam tikromis sąlygomis.

Šokiruota, bet sujaudinta keisto Grėjaus erotinio skonio, Ana dvejoja. Nors Grėjus sėkmingas ir turtingas, turi mylinčią šeimą ir, rodos, viską, ko tik gali panorėti, jį kankina demonai ir troškimas viską kontroliuoti. Kai Ana ir Grėjus leidžiasi į aistringą ir drąsų seksualinį romaną, Ana atskleidžia Kristiano Grėjaus paslaptis ir susipažįsta su savo pačios tamsiai troškimais.

Erotinė, įdomi ir jaudinanti „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ trilogija pritrauks Jūsų dėmesį, užvaldys Jus ir liks atmintyje amžinai.

Įspėjame: knygoje yra scenų, skirtų tik suaugusiesiems.

E. L. James – buvusi televizijos vadovė, žmona ir dviejų vaikų motina, gyvena Vakarų Londone. Nuo pat vaikystės ji svajojo rašyti istorijas, kurias skaitytojai pamiltų, bet šios svajonės buvo nustumtos šeimos ir karjeros rūpesčių. Kai E. L. James pagaliau griebėsi plunksnos, gimė pirmoji jos knyga „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“.

Pamąstymas perskaičius

Pati pradžia knygos jau yra iš fantastikos srities: jauna studentė beveik nuolat kramtanti lūpą Anastasia nuvykusi vietoj draugės paimti interviu mokyklos laikraščiui, patraukia nerealiai daug pasiekusio per savo 30 metų gyvenimą ,,Grėjaus įmonių holdingo generalinio direktoriaus'' demesį ir netrukus jis pasiūlo tapti Anastasijai jo nuolankiąja. O tai reiškia, kad ji bus ilgos įvairiais reikalavimais ir apribojimais sutarties  varžoma Kristijano sekso partnerė. 

Labai keista, kad šią knygą parašė moteris, nes čia moters vaidmuo ganėtinai žeminantis moteris... Pilka pelytė, į kurią atkreipė dėmesį toks gražuolis, stengiasi padaryti viską, kad tik įtiktų ,,svajonių vyrui''.
Visą knygą vyksta tampymasis ,,pirmyn - atgal''  - Ji - įsimylėjusi mergaičiukė nuolat bando suvokti ar Ji Jam patinka, kodėl Jis toks, kodėl taip elgiasi ir ką aplamai Jis Jai jaučia. O ką Jis galvoja išvis neaišku, tik karts nuo karto užsimenama, kad jis tokiu tapo nuo ,,kažko'', ką patyrė vaikystėje. Jų susitikimai visada baigiasi seksu ir susidaro toks įspūdis, kad seksas juos tik ir riša. Jis ją karts nuo karto palepina brangiom dovanom, tokiom kaip skrydis pirmąja klase ar kompiuteris, tačiau Anastazijai jo pinigai nerūpi. Anastazija jį myli, bet nepasakyčiau, kad knygoje jaučiasi laiminga, ji  dažnai susimasčiusi sprendžiai ką jis galvoja apie ją...
Knyga monotoniška seksas - mąstymai su įterpiamom karts nuo karto buitinių vaizdų scenom, tokiom, kaip picos valgymas su draugais, ar kelionė aplankyti mamos. Laisvas nuo sekso laisvalaikis aprašomas tik Anastazijos, o ką Grėjus veikia kai nebūna su Anastazija galime tik spėlioti...
 Pati didžiausia kulminacija nutinka knygos pabaigoje:
- Parodyk man,-sušnabždu.
-Ką parodyti?
Ar labai gali skaudėti.
-Ką?
-Nubausk mane. Noriu patirti ar labai skauda.
-Sutiktum pamėginti?
-taip. Sakau, kad sutikčiau.
Esame čia Anastazija, nes pati sutikai. Ir bėgai nuo manęs. Šmaukštelsiu šešis kartus ir tu skaičiuosi su manimi.
Po to seka upeliai ašarų... ir vėl pamastymai...

,,Atsargiai, kad neprisiliesčiau prie patalynės išvanotu skaudamu užpakaliu, įsiropščiu į lovą. Chalato nenusivelku, tik stipriau jį susisiaučiu, susiriečiu į kamuoliuką ir pasiduodu jausmams – įsikniaubusi į pagalvę pratrūkstu garsiai raudoti.

Ką aš sau maniau? Kodėl leidausi jo mušama? Troškau tos tamsos, norėjau sužinoti, kaip blogai visa tai galėtų būti, bet man tos tamsos per daug. Aš taip negaliu. O jis taip daro; jį tai jaudrina. Koks akis atveriantis potyris. Bet turiu būti sąžininga ir pripažinti, kad jis mane įspėjo, ir ne kartą. Jis nenormalus. Kristianui reikia to, ko negaliu jam duoti. Dabar tai suprantu. Nenoriu, kad jis mane vėl taip muštų. Prisimenu porą ankstesnių kartų, kai pakėlė prieš mane ranką, ir pagalvoju, kad tuomet jis buvo palyginti švelnus. Bet ar jam to gana? Įsikniaubusi į pagalvę, imu raudoti smarkiau. Prarasiu jį. Kristianas nebus su manimi, jei neduosiu to, ko jam reikia. Ir kodėl, kodėl, kodėl įsimylėjau Penkiasdešimt Atspalvių? Kodėl? Kodėl negaliu mylėti Chosė, Polo Kleitono ar kito vaikino iš savo

aplinkos?''

„Fizinis skausmas nuo diržo yra niekis, palyginti su šia pribaigiančia kančia.“ Susiriečiu į kamuoliuką, beviltiškai spausdama prie krūtinės pusiau subliūškusį sidabro spalvos balioną bei Teiloro nosinę, ir atsiduodu sielvartui. - tokia liūdna gaida baigiasi knygos pirma dalis.

Knyga - eilinis skaitalas praskiestas sekso scenomis ir vaikiškais mokykliniais įsimylėjusios  merginos pamąstymais (,, jei tampo už kasų - vadinasi myli''). Tikrai nesuprantu, kuo ši knyga galėjo patraukti dėmesį... Bet mano įvertinimas tik 2(5-super; 4-labai gera; 3-gera; 2- visai nieko; 1-nieko gero).