Hannah Kent ,,Paskutinės apeigos''

Tai istorija apie žmones ir žmogiškumą.

Knyga šiaurietiška, sodri ir tamsi, neįtikėtina, kad jos autorė ne skandinavė. Pagrindinė knygos herojė - mirtininkė Agnes. Ji apkaltinta mylimo vyro nužudymu ir nuteista mirties bausme. Iki jos įvykdymo Agnes apgyvendinama visai svetimoje šeimoje, Islandijos kaime. Čia - paskutinėje gyvenimo stotelėje ir vyksta visas knygos veiksmas. 

Kaimiečių pasipiktinimas ir užuojauta, smalsumas, neapykanta ir baimė dėl Agnes persipina su tamsiu ir šaltu kaimo vietovaizdžiu ir pavargusiais nuo darbų žmonių portretais.   

Agnes lanko pastorius, su kuriuo būnant ji prisiminimais grįžta į praeitį ir pasakoja savo nelengvą gyvenimo ir meilės istoriją.  Pamažu Agnes kaltė blanksta, o abejonės, kad ji ne žudikė, o tik auka auga. Bet tik ar ne per vėlai? Nors knyga skaitytojų ir kritikų labai liaupsinama, man ji patiko vidutiniškai. Gal todėl, kad ne tuo  laiku skaičiau. Istorija paremta tikrais faktais, apie paskutinę Islandijoje įvykdytą mirties bausmę.  Nepatiko, kad Agnes mylimasis tikrai nebuvo vertas tokios aukos.

Mano vertinimas 2/3

Anotacija
Viename 1829-ųjų Islandijos šiaurės slėnyje religinga šeima į namus įpareigojama priimti nuteistąją Agnes Magnusdotir ir padėti jai pasiruošti mirties bausmei. Tačiau žudikę, daugelio laikomą beprote ir pasileidėle, užjausti sunku. Namuose įsivyrauja verianti tyla, retkarčiais perskrodžiama pranašiško kranklių klyksmo.

Atšiaurų Islandijos kraštovaizdį keičiant metų laikams, Agnes prakalbina dvasininkas Totis. Moteris pamažu atskleidžia savo ilgesio, meilės ir išdavysčių kupiną istoriją. Slėnio gyventojams kyla vis daugiau aitrių abejonių: ar Agnes tikrai galėjo nužudyti tą, kurį besąlygiškai mylėjo? Kas ji yra iš tiesų – nusidėjėlė ar neteisingai apkaltintoji?

Hannah Kent sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, žadą atimančiais islandiškos gamtos aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrus įvykius ir fikciją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę, apie moterį, bet kokia kaina norėjusią išlaikyti asmeninę laisvę, ir apie įstatymus, kurie bejėgiai prieš tikrąsias žmogiškąsias patirtis.