Knyga pasakojama pagrindinio veikėjo klieriko Tomo lūpomis. Tomas - paskutinio kurso kunigų seminarijos studentas, kuris netrukus baigs seminariją ir taps kunigu. Artėjant studijų pabaigai, jaunuolis vis dažniau susimąsto apie savo pašaukimą, gilinasi į lūkesčius, kurių vedamas pravėrė seminarijos duris.
Jis uolus studentas, nepaprastai susižavėjęs vieno seminarijos dėstytojo - kunigo Valentos dėstoma disciplina. Seminarijoje už uždarų nuo pasaulio durų taip pat verda gyvenimas. Čia savos taisyklės ir savi įsitikinimai. Labai įtikinamai vaizduojama kunigų konkurencija ir ,,karjeros siekimas''. Nors anotacijoje akcentuojama - Kaip ir „Altorių šešėly“, pagrindinis herojus neišvengia meilės pagundų, tačiau Tomo galva užimta visai kitais dalykais ir apie meilę jis visiškai nesusimąsto. Ir nėra tos vienintelės, apie kurią galvodamas jis abejotų savo pašaukimu. Knyga visiškai neprimena garsiojo ,,Altorių šešėly'', o ir pats Tomas visiškai nepanašus į Liudą Vasarį. „Altorių šešėly'' kažkada mane buvo labai sužavėjisi, o ši deja labai vidutiniška. Ir labai jau neįtikinami tie Tomo ,,regėjimai'' ir tas ,,nieko neprisimenu''.
Mano vertinimas 1/3
Anotacija
Romanas „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ skaitytoją nukelia į 1990-uosius. Nepriklausomybės laisve alsuojančio Kauno senamiestis slepia aukštais mūrais apjuostą kunigų seminariją. Pagrindinis herojus Tomas įkūnija į dievoiešką pasinėrusį žmogų, lemtingai sustojusį ties paskutiniąja kelio į kunigystę pakopa.
Toji kelionė į kunigystę kupina nuotykių ir netikėtumų: Velyknaktį sutiktas nepažįstamasis pernelyg panašus į Kristų, bažnyčioje įvyksta stebuklas, o seminarijos auditorijoje paaiškėja, kad Jėzus daug ko nemokė, ko moko Bažnyčia.
Kaip ir „Altorių šešėly“, pagrindinis herojus neišvengia meilės pagundų. Tik diakonas Tomas, skirtingai nei Vinco Mykolaičio-Putino kunigas Liudas Vasaris, meilės klausimą sprendžia pačioje celibato mekoje – seminarijoje. Šimto devyniasdešimt devynių brolių Kristuje apsuptyje.
Tomo Kavaliausko romanas – tai atvirai parašyta knyga apie klierikų ir jų mokytojų pasaulį, kuris, atitvertas kunigų seminarijos sienomis, iki šiol lieka pasauliečiams menkai pažįstamas, suprantamas, todėl visada paslaptingas.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą