Margaret Atwood ,,Tarnaitės pasakojimas''

Knygos ,,Tarnaitės pasakojimas'' apžvalga dažnai sutinkama tinklaraščiuose apie knygas ir visi atsiliepimai labai teigiami. Taigi ir aš šią knygą norėjau paskaityti jau seniai.

Knygos pasakotoja tarnaitė Fredinė pasakoja savo kasdieninius įvykius ir išgyvenimus Gileado Respublikoje. 

Veiksmas vyksta ateityje, kur pasaulis labai pasikeitęs, bet pokyčiai dar visai neseni, nes ji mena tuos laikus, kai gyveno su šeima, lankydavosi viešbučiuose, turėjo darbą, naudodavo kosmetiką ir mėgavosi visais kitais pasaulio teikiamais malonumais.

Dabar ji atskirta nuo artimųjų, ji viena iš tarnaičių ir gyvena pasaulyje, kurio herarchija primena bičių avilio. Teoriškai aukščiausia galva yra vadas, kuris viskam vadovauja ir jo pagrindinis darbas kaip įmanoma produktyviau didinti gimstamumą didelėje šeimoje. Antras herarchijos laiptelis yra Žmona. Bet praktiškai ji aukščiau už vadą, nes jis jos taip pat bijo. Yra tetos - jos senmergės ir vyresnio amžiaus moterys, kurių tikslas prižiūrėti tarnaites. Tarnaitės - vaisingo amžiaus moterys. Jos gyvena izoliuotos nuo pasaulio, gerai maitinamos, dirba smulkius darbus, bet pagrindinis jų darbas kuo skubiau pastoti ir pagimdyti stiprų ir sveiką vaiką. Visų vaikų tėvas, suprantama, turi būti vadas.

Knyga tamsi, sausa, be didelių emocijų. Visas aprašomas veikėjų gyvenimas labai monotoniškas. Net vadas su žmona neatrodo jog būtų laimingi. Jie tarsi savo pačių įkaitai. Drausmę sustiprina karts nuo karto viešai iškabinami pakaruokliai, kaip priminimas, kas laukia už taisyklių nesilaikymą. Fredinė bando irgi maištauti, bet kuo jos maištas baigėsi taip ir liko neaišku.
Knyga patiko visų pirma tuo, kad panašios istorijos iki tol nebuvau skaičiusi. Knyga neilga į veikėjų vidinį pasaulį giliai nelendama, perskaityta per du vakarus ir be abejo rekomenduojama skaitytojams. Mano vertinimas 3-/3

Anotacija

Netolima ateitis. Gileado respublika.

Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...