Šią knygą užmačiau, kai žvalgiausi ką skaityti šių metų iššūkiui. Knyga turėjo būti ne lietuvio autoriaus, bet joje minima Lietuva ir lietuviai. Keista kai Korėjos rašytojas parašo knygą pavadinimu ,,Lietuvaitė''. Ir aišku malonu, kad mūsų šalis tokia mažutė, bet žinoma taip toli... Nors knygos apimtis labai maža, bet joje vaizduojamas laikotarpis beveik trisdešimt metų. Pagrindinis romano pasakotojas - garbaus amžiaus Korėjoje garsus režisierius. Jis žvelgdamas į senas fotografijas pamato nuotrauką su daug kryžių ir užrašu ,,Šiauliai''. Mintimis jis grįžta daug metų atgal ir pasakojimas prasideda. Pirmą kartą savo gyvenimo mūzą Jis pastebi dar jaunystėj, kai ji - įskaudinta verkianti jauna mergaičiukė iš kurios šaiposi vietinės draugės dėl kitokio gymio. Tikroji pažintis įvyksta, kai ji- Kim Hėrion - ateina pasiūlyti muzikos redaktorės paslaugas, Jo režisuojamam spektakliui. Kim laikui bėgant atskleidžia savo, savo tėvų ir senelių gyvenimo istorijas. Ji- lietuvaitė, amerikietė ir korėjietė... Skirtingos kultūros merginą skatina ieškoti savo šaknų ir savęs pačios... Todėl knyga nukelia skaitytoją net į Ameriką ir Europą. Tai labai lyrinis kūrinys apie dviejų žmonių laimės paieškas ir begalinį laukimą. Laukimą, kada bus laimingi... Skaitant visada jauti tarsi lengvą muzikinį garso takelį.... Perskaičius knygą supranti, kad knyga yra ir apie meilę, bei meilės ir laimės paieškas... Daug kas lieka neišsakyta, bet tai jaučiama... Labai giliai atskleidžia pasakotojas savo vidinį pasaulį, lūkesčius ir viltį... nes viltis niekada nemiršta...
Vertinimas 2/3
AnotacijaŠiame romane rašoma apie miuziklų kūrėją – muzikos redaktorę, kurios tėvas yra korėjietis, o mama – lietuvė. Romane atsiskleidžia maištinga meniška siela, XXI a. herojės tapatybės ir meilės paieškos, melancholiškas būdas ir klajoklė dvasia, skatinanti įveikti kraujo ryšius bei prisirišimą prie gimtinės ir nesiliauti sekti savąjį pašaukimą.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą