Ryški, plonytė knyga besimėtanti bibliotekoje ant stalo patraukė mano dėmesį. O perskaičius nugarėlę sužinojau, kad knygos autorius mano metų vaikinukas iš Vokietijos, kuris rašo nuo 12 metų, o knygos verčiamos į daugelį Europos kalbų. Knyga Lietuvoje išleista 2004 m., tai parašyta turbūt kai autorius neturėjo net 20-ies metų...
Naktis, traukinys riedantis link Berlyno, kupe sėdintys du jaunuoliai Paulius ir Henris ir jų skirtingos gyvenimo istorijos.
Beveik visa knyga - tai vieno iš vaikinų monologas, kur jis garsiai mąsto apie draugus, meilę, laiką... ir savo gyvenimą...
Knyga trumputė, bet man ji pasirodė nuobodoka, beveik iki pabaigos daskaičiusi maniau, kad apart dviejų gerų citatų apie laiką, daugiau nieko nerasiu.
Tačiau pabaigoje prabilus antrajam vaikinukui, ir traukiniui atvykus į Berlyną likau nustebinta. Ir knygos vertinimas pakilo iki 2/3.
Anotacija
Traukinio Miunchenas-Berlynas kupė. Naktis. Dvidešimtmečiai jaunuoliai Paulius ir Henris — atsitiktiniai keleiviai, trumpam suartinti kelionių romantikos, pro šalį lekiančios tamsos ir sielų bendrumo. Skaidrus jaunystės maksimalizmas atsiveria iš neapsakomai vaizdingo pasakojimo apie draugystę ir meilę, apie skaudžią patirtį, sunaikinusią ne tik svajonę ir gyvenimą, bet ir siekį švytėti iš vidaus.
Žinai,- sako jis,- juk žmonės vis kalba, kad nieko nelieka. Kad viskas praeina, viskas nusinešama. Kad niekas amžinai nelydi tavęs kelyje. O ypač, kad pats nesi amžinas. Jie siunta dėl to. Dažnai sako, kad laikas turėtų sustoti. Kad nedingtų kai kurie dalykai. Kad tie dalykai tvertų amžinai. Bet jie nesuvokia, kad laikas turi eiti. Kad netgi laikui slenkant lieka begalybės, amžinumo troškimas. Laikas turi eiti. Reikia, kad dalykai būtų nusinešami. Kad paskui juos būtų galima prisiminti. Kad jie atgytų atmintyje. Ir lydėtų tave gal net amžinai.
Juk būtų galima manyti, kad laikas apskritai nė vieno nepaiso. Kad jam nė kiek neįdomūs atskiri likimai ir kad jis viską vienodai ryja. Tačiau tai ne visai teisinga. Mat laikas mąsto apie tave labai labai ilgai, kol pats pradedi mąstyti apie jį. Ir ruošia tau kelią. pasvarstyk, kokį beprotišką darbą jis turėjo įveikti, kad apskritai tu atsirastum, kad būtum. ir kartu jis ruošė vietas, kur tu gyvendamas aplankysi.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą