Aštuonmetė Koralaina su šeima apsigyvenusi naujoje vietoje (labai sename name) su labai daug durų netrukus pradeda nuobodžiauti. Mergaitės tėvai įnikę į darbus, todėl ji iš nuobodumo pradeda tyrinėti aplinką.
Sode susipažysta su keistais kaimynais - vienišu senyvu vyriškiu, kuris turi pelių cirką ir ruošiasi pasirodymui, bei dviem seserimis senmergėm auginančiom šuniukus. Vienintelis gyvas padaras su kuriuo Koralaina gali žaisti - vienišas niekieno kieme besišlaistantis katinas.
Namuose, tarp daugybės durų, svetainėje yra slaptos mažos durys, kurias pravėrus atsiveria plytų siena skirianti du butus, kurie kadaise buvo vienas. Tačiau kartą pravėrusi slaptas duris vietoj plytų sienos išvysta tamsų koridorių.
Praėjusi koridorių Koralaina patenka į aplinką, kuri beveik tokia pat kaip ir jos namai, net tėtis sėdi inikęs į kompiuterį, o virtuvėje lyg niekur nieko pasitinka mama, tik vietoj akių jai blizga dvi didelės sagos.
Netrukus mergaitė supranta, kad moteris su sagom vietoj akių ,,čia viską sukūrė'' ir pagrobė jos tikrus tėvus, kuriuos ji žūtbūt turi išgelbėti, o pasikliauti gali tik šalia jos slampinėjančiu kalbančiu katinu...
Knyga patiko, nėra labai įtempto siužeto, bet juk čia siaubo pasaka vyresnio amžiaus vaikam. Autorius įtikinamai sukūrė aplinkos vaizdą paskendusį rūke ir pilkumoje, bei vienišos mergaitės blaškymąsi po didžiulį sodą ir namą.
Kiek netikėta mažametės drąsa, tiek žengiant į tamsų tunelį, vedantį į kitą pasaulį, tiek sutikus savo ,,kitus tėvus'' su sagomis vietoje akių. Ji sau ramiai svečiuojasi pas naujuosius ,,tėvus'', kerta jų maistą ir mąsto be jokios panikos kaip išgelbėti tikruosius tėvus.
Koralainos nenustebino ir kalbantis katinas bei mirusieji vaikai, o kur dar aplink zujančios žiurkės.
Mano vertinimas 4 (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko).
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą