Nuosekliai pirmuoju asmeniu Inesė tarsi kažkam, o tas kažkas- jos vyro dukra Izabelė pasakoja savo kupino nuotykių gyvenimo istoriją. Inesė Suares- jau bepasitinkanti savo gyvenimo sauilėlydį, bet pasakojimas toks gyvas tarsi viskas vyksta ,,čia pat''.
Tai pilnas žiaurumo, kraujo ir karo istorinis romanas apie ispanų įsiveržimą ir daug metų vykusias kovas su vietiniais indėnais, kur galiausiai ispanai laimi ir įsitvirtina įsitvirtina naujose žemėse sukurdami naujus miestus dabartinėje Čilėje.
Amžinos kelionės karo ir kraujo fone piešiamas ryškus moters - Inesės paveikslas. ji vieno vado meilužė, kuri be puikių sugebėjimų lovoje yra nepaprastos sielos moteris, kuri prireikus gali griebtis ir kardo...
AnotacijaInesė Suares – jauna kukli ispanė, Estremadūros siuvėja, atvykusi į Naująjį Pasaulį ieškoti sutuoktinio, kuris svajodamas apie garbę nusidangino anapus Atlanto. Ji taip pat nori patirti nuotykių, bet už tai yra smerkiama kitų moterų – tokia jau ta XVI amžiaus visuomenė. Amerikoje Inesė neranda savo vyro, bet sutinka aistringą meilę – Pedrą de Valdiviją, Fransisko Pisaro feldmaršalą. Su juo Inesė leidžiasi į rizikingą žygį, kurio tikslas – užkariauti Čilę ir įkurti Čilės karalystę.
Šiame romane karšta meilė kaitaliojasi su tos epochos šiurkštumu, smurtu ir žiaurumais, kurių nevalia pamiršti. Isabelės Allendės plunksna įrodo, jog tikrovė gali būti tokia pat patraukli ir dar labiau stulbinanti nei sumaniausios fantazijos.
Man knyga buvo gan vidutiniška, nes visoje knygoje veiksmas pastovus: nesibaigianti kelionė, pastovi parengtis gintis nuo priešo, amžinos kovos, besimėtančios nukapotos galvos, kraujo upeliai ir badaujantys suluošinti kariai... Ir be abejo Ji - Inesė- dienomis nenuilsdama visokeriopai padedanti karo išsekintiems ispanams, o naktimis aistras liejanti gubernatoriaus lovoje... Stipri, gudri ir žmogiška moteris... Ir knyga apie tokią moterį...
Mano vertinimas 3 (5-super; 4-gera; 3-visai nieko; 2-nieko gero ; 1-nepatiko).
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą