Kai kurie tiesiog gimsta vadovais ir tampa jais tarsi savaime. Tokie žmonės užkrečia tave savo įsitikinimais, dėl kilnaus tikslo sugeba nusiųsti tave tiesiai ten, kur tyko mirtis. Bet kiti, kuriuos pažįstu, nemoka nei įtikinti, nei vadovauti. Juos tiesiog gena noras iškilti, ir galiausiai jie įsitaiso vadovų dėdėse. Gal jie ir protingi, žavingi, moka įkalbėti, bet jie nesupranta žmonių. Nes jų nemato. Jie supranta ir mato vien save.
Žmogus gali ištverti iki tam tikros ribos, paskui pasiduoda, sulaužo visas ištatuiruotas priesaikas ir padaro viską, absoliučiai viską, ko manė niekada nedarysiąs. Nes amžina ištikimybė žmogui nebūdinga, o išduoti yra žmogiška.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą