Alistairo MacLeodo „Menka bėda, jeigu…“

Knygoje vaizduojami vienos didelės  Makdonaldų šeimos gyvenimo ir likimų fragmentai. Knygos pasakotojas vienas iš šeimos jaunesniųjų vaikų Aleksandras Makdonaldas. Visas kūrinys pasakojamas būtuoju laiku - tai tarsi prisiminimai. Tačiau prisiminimai siekia labai toli, jie perpasakojami Aleksandro lūpomis iš ankstesnių kartų giminės išgyvenimų. Kažkada seniai  Makdonaldų protėviai emigravo iš Škotijos į Kanadą. Nors jau kelinta karta gyvena Kanadoje, Škotija juose dar gyva, ji gyvena jų prisiminimuose. Tarp savęs jie kartais  kalbasi senąja geilų kalba, dainuoja geiliškas dainas. 

 Stiprioji šios giminės pusė - vyrai. Kurie iš kartos į kartą perduoda ne tik savo garsiąją pavardę, bet ir ryškiai raudoną plaukų spalvą. Per tiek metų nutinka visko, alinantis darbas kasyklose, artimųjų netektis, džiaugsmai ir nusivylimai, bet visada jie išlieka ištikimi vieni kitiems ir vadovaujasi gyvenime iš kartos į kartą perduodamu gyvenimo devizu ,,Niekada nepalik bėdoje savo kraujo''.

Kūrinys primena kažkiek skandinavišką stilių - gana slogus, kalba - tokia sausa- vyriška. Visa istorija be ryškių veiksmo šuolių. bet labai savita.

Vertinimas 2/3
Anotacija

Aleksandras Makdonaldas lanko brolį Kelumą, ir vyniojasi poros šimtmečių šeimos saga. Giminės klano nariai gerbia didįjį prosenį Calum Ruadhą, 1779 m. atplaukusį iš Škotijos; jie kalbasi apie protėvius senąja geilų kalba, dainuoja jų dainas. Ištikimybę giminės kraujui, senųjų pasakojimų trauką tebejaučia ir jauniausi palikuonys. Kaip kraujo ryšiai reiškiasi ir gerais, ir ydingais pavidalais, taip ir pasakojimas prisodrintas gyvenimo džiaugsmo ir liūdesio, šiltų santykių su artimiaisiais ir atjautos tiems, kam nepasisekė gyvenime.

Romanas „Menka bėda, jeigu...“ siekia ir tolimą Škotijos istoriją. Kūrinio pavadinime - frazė iš britų generolo Džeimso Vulfo, nemėgusio škotų, bet išnaudojusio jų drąsą mūšiuose, laiško 1759 m.: "Jie ištvermingi, bebaimiai, pripratę prie šiurkštaus krašto, ir menka bėda, jeigu jie žus."

Kathleen McGowan ,,Magdelenos evangelija''

Morina Paskal - rašytoja ir tyrinėtoja, rašanti knygas apie ano laikmečio moteris, kurios visiems laikams įėjo į istoriją.

Daugumą tokių asmenybių  ištisais šimtmečiais lydi gandais apipintos istorijos apie jų ,,ne kokią reputaciją''.

Morinos tikslas ištirti visus įmanomus faktus susijusius su šiomis moterimis ir pateikti jas su derama pagarba.

Viena tokių istorinių asmenybių - Marija Magdelietė, kurią krikščioniškasis pasaulis vaizduoja kaip pasileidėlę, vėliau tapusią Kristaus pasekėja.

Pradėjusi rinkti medžiagą apie Mariją Magdelietę Morina atsiduria Jaruzalėje, kur vienam antikvariate gauna dovanų labai keistą žiedą, o netrukus pakviečiama, su visur ją lydinčiu pusbroliu kunigu Jazuitu Hilu, į mėlynųjų obuolių pilyje vykstantį vakarą pas milijonierių  Berenžerą Sinklerį. Ten Morina sužino, kad ji yra ,,laukiamoji'' tolima Magdelietės kraujo linijos palikuonė ir jos užduotis, rasti atskleisti tikrąją Magdelenos evangeliją.
Knyga patiko. Daug informacijos apie Krikščionybės istoriją. Labai įtikinamas Jėzaus, kaip to meto žmogaus, vyro, tėvo ir sūnaus paveikslas. Jo mokinių charakteristika. Sužinojau koks ir kas buvo Jonas krikštytojas, skausmingą Judo istoriją.

Knyga tarsi padalinta į dvi dalis. Šiandiena vykstantis veiksmas persipina su evangelijos ištraukomis, kuriose vaizduojamas Jėzus gyvenantis žemėje, jo darbai, bendravimas su aplinkiniais, paskutinė vakarienė, mirtis ir prisikėlimas. Knyga kiek primena Dan Brown ,,Davinčio kodą'', bet veiksmo ir įtampos kur kas mažiau. Bet taip pat didelis dėmesys skiriamas, meno dirbinių analizei, ikonografijai, simboliams. Šiaip istorija gera, autorė teigia, kad vadovavosi rašant archyvine dokumentine medžiaga, bet kiek čia tiesos, turbūt, kiekvienas perskaitęs pats sau atsakys.

Vertinimas 3/3

Anotacija

Prieš du tūkstančius metų Marija Magdalietė paslėpė rankraščius Prancūzijoje, uolėtoje Pirėnų papėdėje. Tai buvo Marijos evangelija, jos liudijimas apie Naujojo Testamento įvykius ir žmones. Šventuosius rankraščius saugo antgamtinės jėgos, juos gali rasti tik ypatinga ieškotoja, senovėje išpranašautoji l’Attendue – Laukiamoji.

Kai žurnalistė Morina Paskal ėmė rinkti medžiagą naujai knygai, ji nė nenumanė, kad sužinos ne vieną perversmą sukelsiančią paslaptį; dėl jų tūkstančiai žmonių žudė ir buvo žudomi. Ją sukrečia mistinė pietų Prancūzijos kultūra. Keistoji pranašystė apie Laukiamosios atėjimą paveikia Morinos gyvenimą ir darbą, į paviršių iškyla seniai palaidotos šeimos paslaptys. Ji pati ir skaitytojas šioje jaudinančioje evangelijoje susitinka su Jėzumi Kristumi, Marija Magdaliete, Jonu Krikštytoju, Judu ir Salomėja.

Magdalenos evangelija – vartai į Magdalietės kraujo linijos pasaulį.

Helen Fielding „Bridžita Džouns. Dienoraštis“

Išgirdus pavadinimą „Bridžita Džouns. Dienoraštis“ - prieš akis visada iškyla aktoriai Renė Zelveger, Hju Grantas ir Kolinas Firtas. Ši komedija tikrai gera, gal dabar jau kiek pabodusi, bet seniau buvo tikrai super. Deja knyga man pasirodė gerokai prastesnė už filmą. Gal dėl to, kad filmas matytas keletą kartų, o galbūt dėl to, kad filmas iš tikrųjų geresnis.

Siužetas knygos sukasi apie per 30-metį perkopusios vienišos moters kasdienybę. Ji  - Bridžita Džons - apkūni, nestokojanti humoro jausmo vienišė bandanti kovoti su savo svoriu, vienatve, priklausomybe cigaretėms ir alkoholiui, bei ieškanti tikros meilės ir dėl to vis patenkanti į iki ašarų komiškas situacijas.

,,Knyginė'' Bridžita kiek nuvylė lyginant su ,,filmine'', nes čia jos svoris sukasi apie 52-58 kg. Mano požiūriu - tai normalus moters kūno sudėjimas. O ji nuolat nesėkmingai bando sulieknėti.

Knyga lengvo turinio, greitai skaitosi, bet mane sunkokai ,,prajuokino''.

Vertinimas 2/3
Baisi kančia keistis dovanomis su draugais, nes čia, kitaip negu šeimoje, niekaip negali žinoti, kas tau ką dovanos, ir ar bus įteikiami simpatijos ženklai, ar tikros dovanos: visa procedūra tampa kraupiai panaši į apsikeitimą užklijuotais vokais su derybų pasiūlymais.

Kodėl kalėdos negali paprasčiausiai ateiti, be jokių dovanų. Kaip kvaila, kai visi neriasi iš kailio ir skaudama širdimi leidžia pinigus niekam nereikalingoms, beprasmėms smulkmenoms, kurios seniai nustojo buvusios meilės ženklais, o virto nerimastingais bandymais išsisukti iš padėties.

Anotacija

Romane „Bridžita Džouns. Dienoraštis“ stulbinamai taikliai atskleidžiamas šių laikų viengungės gyvenimas Londone. Kai tau per trisdešimt, rasti gerą vyrą tampa tikru galvosopiu. Bet visų baisiausia, kai į jaunikio paieškas įsitraukia viltį praradę tėvai ir giminaičiai. Iš koto verčiančios situacijos, šmaikštūs dialogai ir nepriekaištingas autorės stilius garantuoja velniškai gerą juoko dozę.

Geras komiškas istorijas kuriančių rašytojų labai nedaug. Helen Fielding priklauso tai neapsakomai mažai grupelei išrinktųjų, sukūrusių herojus, apie kuriuos vien pagalvojus norisi šypsotis. Knyga „Bridžita Džouns. Dienoraštis“, kurioje aprašomas trisdešimtmetį peržengusios viengungės gyvenimas dabartiniame Londone, tapo tarptautiniu bestseleriu. Knygos autorė sako: „Jei skaitydami žmonės juoksis taip, kaip aš juokiausi rašydama, būsiu labai laiminga.“

David Safier „Bloga karma“

Skaitant šią knygą vis mąsčiau, kodėl gi ji man patinka? Tokia lėkšta, paviršutiniška atitrūkusi nuo realybės, bet patinka. Gal dėl to, kad po nesenai perskaitytų visiškai nepatikusių knygų iš kurių galbūt tikėjausi daug daugiau, ši knyga - iš kurios nesitikėjau nieko. Stipri, sėkmingą karjerą daranti ir per kitų galvas lipanti moteris, kuriai šeima ir žmogiški jausmai antrame plane staiga numiršta, bet pasirodęs Buda, suteikia jai šansą reinkarnuotis ir pataisyti savo ,,blogą karmą''. Tada ir prasideda jos gyvenimai nuo žemiausio lygmens... Ji patiria vis kitus išbandymus ir norint reinkarnuotis į aukštesnį lygmenį turi daryti gerus darbus.

Knyga labai tinka vasarai, kai norisi kažką skaityti per daug ,,neapkraunant'' galvos. Toks lengvas moteriškas romanėlis apie moteris, meilę, šeimą ir ,,pati nežinau ko noriu''.

Vertinimas 2/3
Anotacija

Svarbiausią savo gyvenimo vakarą kvaila mirtimi numirusi televizijos laidų vedėja Kim Langė patenka anapus ir sužino, kad yra sukaupusi labai daug prastos karmos. Tad atgimti gali tik kaip skruzdėlė. Įsigavusi į savo namus ji pamato, kad jos vietą šeimoje taikosi užimti kita moteris. Kim nenori su tuo taikstytis, tad nusprendžia žūtbūt sukaupti geros karmos ir susigrąžinti ankstesnį gyvenimą. Siekdama vėl tapti moterimi ir atsikovoti savo vyrą, ji turi nukeliauti ilgą kelią. Galbūt jai pavyks ir ji vėl atgims žmogumi? O jei taip, kas tada?
Tai išties smagi ir įtraukianti istorija, kurioje skaitytojas ras visko: gyvenimo dramos, pinklių šeimos narių tarpusavio santykių, humoro, išminties ir, žinoma, meilę...